Esu iš tų, kurie viską bando aiškinti mokslu ir protu, todėl baisiai noriu iš principo ignoruot visas religines tradicijas beigi šventes, tačiau kulinarinis smalsumas čia griežia pirmu smuiku ir dėklą su kiaušiniais pastumiu giliau šaldytuvan. Bet ne apie mane šitas straipsnis (žinau, žinau, ir jums dėl to apmaudu), todėl nusikelkim pas slovakus ir prisikraukim pilnas kišenes idėjų, gerai?
Vakarienė pradedama oplatky dalijimusi, sakytum, visai taip pat, kaip lietuviai kalėdaičius laužo, bet kad ne – oplatky slovakai prieš tai aptepa medumi, sakydami, jog Velijos metu valgomo maisto tvarka turėtų simbolizuoti gyvenimą: saldžiai pradedam, po to gaunam šiek tiek druskos, o pabaigiam vėl medumi ar cukrumi, va. Po to tradiciškai valgoma sriuba, dažniausiai – machanka – džiovintų grybų sriuba su raugintais kopūstais. Sykiais ji pakeičiama bulvių arba žirnių sriuba su miežinėmis kruopomis.
Po to į lėkštes kraunama miltuose apvolioto ir keptuvėje kepto karpio, upėtakio ar šiaip baltamėsės žuvies. Bulvių šalia įdėti taip pat nevengiama – maisto derinimo nesugadinta tauta, žavu! Ant stalo dar būna mielinių bandelių – bobalki – su raugintais kopūstais ir keptais svogūnais arba medumi ir aguonomis, grybais ar ryžiais įdarytų balandėlių, vadinamų holubky, virtų bulvių blynų-paplotėlių, dėl kurių pavadinimo nesu tikra, todėl nesakysiu, ir, žinoma, mielinis pyragas – pagach, – įdarytas kopūstais ar virtomis bulvėmis.
Desertui dažniausiai patiekiamas štriudelis su riešutais, aguonomis, medumi, obuoliais ir/ar slyvomis. Dar valgoma kutia – brinkinti kviečiai, sumaišyti su medumi, razinomis ir riešutais (kažkur girdėta, tiesa?). Po vakarienės giedamos giesmės, tačiau maždaug šitoj vietoj mano smalsumas ir baigiasi, todėl daugiau nepasakosiu.
Pabandom ką nors, a?
***
Kartais šitas pyragas vadinamas slovakiška pica, o ne pasninko metu į jį nepagailima sūrio.
Mielinis pyragas su kopūstais – pagach
~30 cm skersmens pyragui reikės:
Tešlai:
1+1/4 stiklinės vandens
2 šaukštų ir dar šaukštelio cukraus
šaukštelio druskos
2 šaukštų aliejaus
7 g sausų mielių
3-4 stiklinių miltų
Įdarui:
300 g baltagūžio kopūsto
poros šaukštų aliejaus
druskos
pipirų
Procesas:
Nedideliam prikaistuvy sumaišom stiklinę vandens, du šaukštus cukraus, druską ir aliejų. Užverdam ir paliekam vėst. Balkonas šituo metų laiku procesus labai pagreitina, jei ką.
Ketvirtyje stiklinės šilto vandens (30-40 laipsnių) ištirpdome šaukštelį cukraus ir įmaišome mieles. Pridengiama rankšluostėliu ir paliekam šiltai, kad suputotų (tik darom tai protingo dydžio dubenėly, mat jei maišysim stiklinėj, kuria vandenį matavom, patirtis sako, mielės išeis pasivaikščiot – juokinga, žinoma, tik paskui valyt reikia). Maždaug penkiolikai minučių.
Į nemažą dubenį suberiam tris stiklines miltų. Ketvirtą pasidedam taip, kad esant reikalui tešluotomis rankomis būtų patogu paimt. Supilam suputojusias mieles ir iki 30-40 laipsnių (angliškuos receptuos kartais rašo blood-warm – kraujo temperatūros, įdomi raiška, nieko neprikiši) ataušusį vandenį. Minkom. Jei labai labai limpa, dedam dar šaukštą miltų ir vėl minkom. Jei situacija ne ką gerėja – dar šaukštą ir t.t.
Rezultatas turėtų būt prie rankų nelimpanti, elastinga ir gerai išminkyta tešla. Gerai išminkyta reiškia, kad joje turėtų būt oro burbuliukų, na, turėtumėm girdėt pokštelėjimus minkant. Kai jau šitaip nutinka, tešlą padalijam pusiau, dedam į dubenį, uždengiam rankšluostėliu ir paliekam šiltai bent pusvalandžiui arba kol tešlos tūris padvigubės.
Tuo tarpu keptuvėje įkaitinam aliejų ir sudedam smulkiai supjaustytą kopūstą. Apkepam. Pilame šlakelį vandens ir patroškinam, kol suminkštėja. Pagal poreikius pasūdom ir pipirais pagardinam. Ataušinam (per karšti kopūstai užmuš mieles (kopūstai-žudikai, cha cha)).
Miltais pabarstome kepimo skardą ir stalviršį, ant kurio kočiosim. Griebiam gabalą tešlos, truputį paminkom ir iškočiojam 26-28 centimetrų skersmens apskritimą. Paskirstom įdarą, palikdami centimetrą nuo krašto. Kitą tešlos gabalą paverčiam tokio pat dydžio apskritimu ir uždengiam įdarą. Kraštus kruopščiai užspaudom. Peiliu kepinio viršuje padarom skylių, antraip viduje susikaupę garai nuo kopūsto skysčių gali pyragą beveik stichine nelaime paverst. Perkeliam į skardą, uždengiam rankšluostėliu, paliekam šiltai pusvalandžiui.
Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių. Pyragą kepam 30-35 minutes, kol paviršius dailiai paruduoja. Slovakai per šventes patiekia šaltą, tačiau man kur kas labiau patiko karštas. Skanaus.
***
Šitie blynai-paplotėliai yra tai, ką gaminsiu vėl ir vėl, kaskart, kai nuo pietų liks bulvių. Paprasta iki negalėjimo, o rezultatas koksai! Beveik švilpikų skonio tortilijos, žodžiu, skanu baisiai ir vartot galima oho-kaip-įvairiai.
Bulviniai paplotėliai – lokshe
15-20 paplotėlių susirandam:
5-6 bulves
1-2 stiklines miltų
druskos
šlakelį aliejaus
Procesas:
Bulves išverdam neluptas. Sūdom tik virimo pabaigoje. Atvėsinam, nulupam ir sugrūdam arba sumalam.
Dosniai pasūdom, pilam stiklinę miltų. Minkom. Jeigu baisiai limpa, pilam dar miltų. Ir šitaip tol, kol tešla tampa tinkama kočiojimui.
Imam mandarino dydžio gabalėlį masės, delnais suformuojam rutuliuką, pabarstom stalviršį miltais ir iškočiojam 1-2 mm storio paplotėlį. Įkaitinam sausą keptuvę. Kepam maždaug po pusę minutės iš kiekvienos pusės. Iškeptą aptepam trupučiu aliejaus.
Paprastai Velijos metu į paplotėlius susukami rauginti kopūstai arba aptepami rūgščiu džemu, sulankstomi į trikampėlį, apkepami ir patiekiami su medumi bei aguonomis. Bet baisiai gardu ir vietoj duonos valgyt, tikrai tikrai. Skanaus.
***
Kišti jau iškeptas bandeles po vandeniu? Aha, mane irgi nustebino, visokių baimių ir nepasitikėjimų receptu užaugino. Tačiau visai be reikalo, bandelės pavyko puikiai, o dar tos aguonos... Žodžiu, kūčiukai kitaip.
Plikytos mielinės bandelės – bobalki
~20 nedidelių bandelių reiks:
Tešlai:
1+1/4 stiklinės vandens
2 šaukštų ir dar šaukštelio cukraus
šaukštelio druskos
2 šaukštų aliejaus
7 g sausų mielių
3-4 stiklinių miltų
Užpilui*:
150 g medaus
4 šaukštų aguonų
4 šaukštų verdančio vandens
Procesas:
Tešlą gaminam lygiai taip, kaip parašyta pirmo recepto pirmose keturiose pastraipose.
Kol tešla kyla, vandeniu užplikom aguonas ir paliekam brinkti.
Pakilusią tešlą dar kokią minutę paminkom, padalijam pusiau ir suformuojam „dešras“, maždaug 2-2,5 centimetro skersmens. Supjaustom poros centimetrų pločio gabalėliais. Kepimo skardą pabarstom miltais. Iš tešlos gabalėlių delnais išsukam rutuliukus, sudėliojam ant skardos, palikdami vietos pūstis, uždengiam rankšluostėliu ir paliekam šiltai pusvalandžiui.
Kepam iki 180 laipsnių įkaitintoj orkaitėj, kol dailiai paruduoja. 15-20 minučių. Perkeliam ant grotelių ir visiškai ataušinam.
Užvirinam 3-4 litrus vandens. Dalį bandelių sudedam į kiaurasamtį ir pilam verdantį vandenį tol, kol bandelių plutelė apminkštėja. Tik nepersistengiam, mat jei vandens bus per daug – bandelės ištiš. Grąžinam ant grotelių ir leidžiam nudžiūti. Ir šitaip tol, kol nelieka neplikytų bandelių.
Medų pašildom virš garų arba mikrobangėj, kol suskystėja. Sumaišom su aguonomis. Bandeles sudedam į dubenį ir užpilam šiltu medumi. Gerai išmaišom ir patiekiam nedelsiant. Bent jau taip rekomenduojama, nors man patiko ir po pusdienio su puodu arbatos. Skanaus.
*Jeigu jums norisi ne deserto, o rimtesnio maisto, tuomet aliejuje pakepam svogūną, sumaišom su raugintais kopūstais ir pilam ant bandelių vietoj medaus.
Vesele Vianoce!
Inga.
