Kokią kalakuto dalį kepti, o kokią virti, pataria "Arvi kalakutai“ gamybos vadovė Rasa Dapkevičienė.
Krūtinėlė – sultingiausia ir minkščiausia. Ši aukščiausios kokybės šviesi mėsa tradiciškai naudojama įvairioms salotoms, o taip pat tinka kepsnių, suktinukų, žlėgtainių ir vyniotinių gamybai.
Kalakutų krūtinėlių filė yra ne tik pati sultingiausia, bet ir pati sveikiausia mėsa, nes ji baltyminga ir maistinga, turinti amino rūgščių, B grupės ir PP vitaminų, cinko, geležies, fosforo ir magnio mikroelementų. Krūtinėlėje taip pat yra mažai cholesterino, todėl ji ypač tinka dietinei žmonių mitybai.
Šlaunelės ir blauzdelės – taip pat sultingos, tačiau yra ne baltos, o tamsiai raudonos spalvos. Jų skonis primena laukinę paukštieną, tad šlaunelės ir blauzdelės tinka ir kasdienių, ir egzotiškų medžiotojiškų patiekalų gamybai.
Kalakutų šlaunelių mėsa yra pati riebiausia, tačiau kalakutienos riebalų lydymosi temperatūra (32 – 33 ºC) yra gerokai žemesnė už žmogaus kūno temperatūrą, todėl kalakutiena pripažinta kaip lengvai virškinama mėsa. Iš kitos pusės, nedidelis riebalų kiekis, esantis maiste, skatina pankreatino sulčių išsiskyrimą, reikalingą ne tik patiems riebalams, bet ir baltymams virškinti, bei aprūpina organizmą riebaluose tirpiais vitaminais.
Kaklo mėsa yra tamsi ir riebesnė nei krūtinėlės. Savo skoniu ji panaši net ir į kiaulieną, tinkamą įprastiems, kasdieniams mėsos patiekalams, troškiniams, apkepams gaminti.
Iš kalakutienos kaulų su mėsos nuopjovomis galima virti aukštos kokybės sultinius, kurie yra naudingi nusilpusių ligonių mitybai.
Kalakuto kepenėlės, skrandeliai ir širdelės naudojami paštetų gamybai, ypač kai jie kepami kalakuto kaklo odelėje.
Kalakuto riebalai bei kalakuto oda tinka spirgučiams, kurie cepelinams, bulvių plokštainiui ir vėdarams suteikia senovinį tradicinį skonį, nes būtent pirmųjų Lietuvoje cepelinų ir bulvių plokštainio įdarai buvo iš paukštienos riebalų ir spirgų.
