SVORIS AUGA net ir dėl vienos valandos miego trūkumo

Net 50 proc. žmogaus savijautos lemia gyvensenos įpročiai: fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, teisinga mityba ir gebėjimas valdyti stresą yra esminės kokybiško gyvenimo prielaidos.
<strong>SVORIS AUGA</strong> net ir dėl vienos <span style="color: #ff0000;">valandos miego trūkumo</span>
© shutterstock

„Žmogaus gyvensena lemia net 50 proc. jo sveikatos, tuo tarpu genetika ir aplinka – po 20 proc. ir tik 10 proc. lieka medicinai ir sveikatos apsaugai. Šie Pasaulinės sveikatos organizacijos skaičiai dažnai yra ignoruojami, žmonės nėra linkę atsakomybės už savo sveikatą prisiimti sau“, – teigia Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros docentas Vytenis Kalibatas.

Esu sveikas, tačiau nesijaučiu gerai

Dauguma sveikatos teorijų autorių sveikatą apibūdina kaip dinamišką, įvairialypį procesą, apimantį visas pagrindines žmogaus gyvenimo sferas – biologinę, psichologinę ir socialinę. Kuo toliau, tuo labiau įvairiose gyvenimo srityse pereinama prie individualaus požiūrio, medicinoje – taip pat.

Vytenis Kalibatas atkreipia dėmesį, jog visus žmones vertinti pagal vienodus kriterijus nėra teisinga. Medicinos praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus jaučiasi prastai, nors jo tyrimų rezultatai nerodo jokių nukrypimų, arba atvirkščiai – tyrimų rezultatai rodo, kad žmogus turi sveikatos problemų, nors jis jaučiasi gerai. Norint, kad sveikas žmogus jaustųsi puikiai, reikia ne tik neturėti klinikinių diagnozių, bet ir savo pastangomis rūpintis keturiais esminiais gerą savijautą lemiančiais elementais.

Nebūtina bėgti maratonų, kad būtum fiziškai aktyvus

Reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Tai yra pagrindinis faktorius, lemiantis sveikatą ir asmens gerovę. Tačiau būtina žinoti, jog ne kiekvienas žmogus gali bėgti maratonus ar žaisti krepšinį. Netinkamai pasirinkta fizinė veikla gali pridaryti daugiau žalos nei būti naudinga, todėl patartina neskubėti renkantis ir pradėti nuo mažesnio krūvio. V. Kalibatas pažymi, jog prieš pradedant praktikuoti kokią nors fizinę veiklą, visų pirma būtina suformuoti įprotį ir tik tada galvoti apie kiekį, krūvį ir trukmę.

„Kasdien tuo pačiu metu išeikite ilgesniam pasivaikščiojimui. Tris mėnesius pasivaikščiojimus kartojant kiekvieną dieną, atsiras įprotis, rutina. Vėliau pasivaikščiojimus bus paprasta pakeisti sau artima fizine veikla, nesvarbu kas tai bebūtų – bėgimas, šiaurietiškas ėjimas ar dviračio mynimas“, – pataria V. Kalibatas.

Klaidinga manyti, jog tik intensyvi fizinė veikla gali atnešti teigiamų rezultatų. Nustatyta, kad net ir lengvo intensyvumo fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, sumažina įvairių lėtinių neinfekcinių susirgimų riziką.

Miego trūkumas – tiesus kelias į papildomus kilogramus

Net ir nesusimąstant, kas žmogaus organizme vyksta miego metu, iš patirties visi žinome, kad gerai išsimiegoję esame pasirengę net ir sunkiausiems darbams. Žmonių miego trukmė yra individuali, manoma, kad miego trukmės poreikis, kaip ir tam tikri miego sutrikimai, yra susijęs su paveldimumu. Šiuolaikinės miego teorijos teigia, kad svarbiausias kokybiško miego rodiklis yra jausmas, kai žmogus atsikelia pailsėjęs.

Klinikos vadovas atskleidžia, kad miegas užima lemiamą vaidmenį imuninės sistemos, medžiagų apykaitos, atminties, mokymosi ir kitų svarbių funkcijų veiklai. O net ir vienos valandos miego trūkumas per parą gali lemti svorio pasikeitimus – nuolat neišsimiegant kokybiškai, kas 20 dienų žmogaus kūno masė gali padidėti 1 kg ir daugiau. Ir tai dažniausiai ne šiaip kilogramai, o žalingas riebalinis sluoksnis.

Stresas – kada jis naudingas, o kada kelia pavojų sveikatai?

Nors stresas dažniausiai įvardijamas kaip negatyvus reiškinys, jis gali būti naudingas greitiems ir teisingiems sprendimams. Tačiau esant ilgalaikiam stresui, organizmo ištekliai išsenka. Kai taip nutinka, žmogaus reakcija į menkiausią stresą tampa neadekvati ir atsiranda rizika įvairiems sveikatos sutrikimams. Nuolatinį stresą patiriantys žmonės tampa mažiau atsparūs ne tik virusinėms ar infekcinėms ligoms – organizmas dėl imuninės sistemos susilpnėjimo tampa nepajėgus kovoti ir su piktybinėmis (vėžinėmis) ląstelėmis, o tai lemia onkologinių ligų atsiradimą. Stresas yra susijęs ir su širdies-kraujagyslių ligomis, cukrinio diabeto rizika, lytine funkcija.

Siekiant, kad patiriamas stresas nesukeltų nepageidaujamo poveikio sveikatai, reikalingas kokybiškas poilsis. „Laisvalaikiu patartina kardinaliai pakeisti kasdieninę veiklą. Pavyzdžiui, jeigu darbo dienomis daugiau sėdite prie stalo, tai savaitgaliais stenkitės kuo daugiau judėti, būti gamtoje. Jeigu dirbate fizinį darbą, tuomet priešingai – ieškokite ramesnės veiklos, leiskite kūnui atsipalaiduoti ir atgauti jėgas“, – pataria V.Kalibatas.

Mitybos įpročių formavimą patikėkite specialistams, o ne madai

Subalansuota ir reguliari mityba sąlygoja harmoningą organizmo augimą, fizinį ir protinį brendimą, gebėjimą mokytis, produktyviai dirbti. Netinkama mityba sutrikdo jauno organizmo augimą, kaulų vystymąsi, mažina atsparumą ligoms. Vyresnio amžiaus žmonėms netinkama mityba lemia įvairių lėtinių neinfekcinių ligų vystymąsi. Šiuo metu karštligiškai vyrauja mitybos madų ir tendencijų vaikymasis, tačiau dažnai jos būna nepagrįstos mokslo rekomendacijomis. Sveikatai naudingos mitybos subalansavimas, kaip ir fizinio krūvio ar miego režimo nustatymas, yra individualus – tai, kas tinka daugumai, greičiausiai netinka niekam.

„Yra tam tikrų rekomendacijų, kuriomis patariama vadovautis visiems – nevalgyti prieš miegą, didžiąją maisto raciono dalį suvartoti pirmoje dienos pusėje ir pan., tačiau siekiant maksimalaus teisingos mitybos poveikio be specialistų pagalbos eksperimentuoti rizikinga. Tinkamą mitybos režimą būtina derinti su reguliaraus fizinio aktyvumo programa, o šiems dalykams nustatyti reikalingas asmens sveikatos rodiklių įvertinimas, kūno masės ištyrimas“, – perspėja V. Kalibatas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikos

Nepatikėsite: 11 beprotiškų dalykų, kuriuos žmonės daro vairuodami (2)

Pasirodo, kai kurie žmonės atlieka automobilyje ir šiuos įvardytus dalykus. Nekartokite jų klaidų, nes tai tiesus kelias į avarines situacijas.

Bijote vairuoti? Moterys, sužinokite, kaip labiau pasitikėti savimi prie vairo

Dabar keliuose galima išvysti daugiau dailiosios lyties vairuotojų nei bet kada anksčiau. Per pastaruosius 20 metų vairuojančių moterų skaičius išaugo dvigubai, tačiau jeigu daugelis vyrų prie vairo trykšta perdėtu pasitikėjimu savimi, tai moterims dažniausiai jo trūksta.

6 mažai žinomi vairavimo patarimai, kurie gali išgelbėti jūsų gyvybę (15)

Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės dažniausiai gyvybės netenka vairuodami ar patekę į kito vairuotojo sukeltą eismo įvykį. Nepaisant fakto, kad šiais laikais automobiliai yra saugesni nei bet kada, juos vis tiek vairuoja žmonės, kurie, būkim sąžiningi, kartais neturi net minimalių techninių ir teorinių žinių, kurios būtinos norint valdyti transporto priemonę

5 naudingi patarimai vairuojančioms moterims (58)

Kiekviena dailiosios lyties atstovė nors kartą gyvenime yra girdėjusi skundžiantis „moterimis prie vairo“. Nei vienai nepatinka tai girdėti, tačiau kalbant tarp mūsų, mergaičių, tuose juokeliuose esama nemažai tiesos, ar jums taip neatrodo?

Avariją išgyvenęs E. Žičkus: skausmą krūtinėje jaučiau dar kelias dienas, o išgąstį – ne vieną mėnesį (6)

Visi kas savo kailiu patyrė ką reiškia patekti į avariją, žino kad toks įvykis paveikia ilgam. Vieni išgyventą išgąstį jaučia metų metus, kiti kasnakt sapnuoja košmarus, bet daugelis vieningai sutaria, kad skubėjimas kelyje viso to nevertas.

Dainos, kurių nepatartina klausyti prie vairo (16)

Nuotaika, kuri jus valdo vairuojant, veikia viską. Tai, kaip jaučiatės tuo metu, apspręs, kaip vairuojate. Jeigu esate supykę, vairuosite kur kas agresyviau. Jeigu liūdite, greičiausiai būsite labiau išsiblaškę ir prasčiau nei įprastai sukaupsite dėmesį. Jeigu jaučiatės laimingi ir savimi patenkinti, greičiausiai viską darysite pagal įstatymo raidę arba tiesiog paprasčiausiai greitai važiuosite. Ir nors egzistuoja tūkstančiai įvairių veiksnių, apsprendžiančių jūsų nuotaiką, niekas negali paneigti, kad muzika, kurios klausotės, yra vienas iš pagrindinių veiksnių.

Peršalimo ligos: kaip užkirsti kelią rimtesnėms ligoms (1)

Aktualiausios, žinoma, kvėpavimo takų ligos - jos mus rudenį puola dažniausiai.

10 patarimų nėščioms vairuotojoms (1)

Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja prie vairo sėstis ir besilaukiančioms moterims, o tai darydamos jos privalo suprasti, kad avarijos atveju pavojus susižeisti yra didesnis. Vis dėlto, esama būdų, kaip riziką sumažinti.

Vairuotojų horoskopas: kokie kiekvieno Zodiako ženklo vairavimo įpročiai (10)

Paskaičius šį straipsnį tikriausiai pasakysite: „Matot, ne viena aš vairuoju tarsi su pirkinių maišu ant galvos.“ O gal atvirkščiai? Padiskutuokime komentaruose!

Tikra istorija: šito nepamiršiu visą gyvenimą (2)

Kiekvieną dieną vis greičiau bėgame ir bandome užkariauti bei pasiekti naujus tikslus. Bet kiek iš tiesų tame yra prasmės?

Skaitytojos patirtis: iki šiol sapnuoju tą vyrą (10)

Kartais būna etapų, kai, rodos, tarsi plauki pasroviui ir nebevertini kasdienybės teikiamų džiaugsmų, kurie gyvenimui suteikia prasmės bei vertės.

8 dalykai, kuriuos turite žinoti prieš renkantis atšvaitus (2)

Norint išvengti nelaimių, pirmiausia, ką turime padaryti – tai patys pasirūpinti savo saugumu. Dėl to tikrai verta į žemiau esančius patarimus įsiskaityti kuo atidžiau, juk atšvaitai – tai vienas paprasčiausių būdų save apsaugoti.

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą (6)

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, jeigu po avarijos neanalizuosime emocijų, kurios mus apima ar persekioja, tuomet pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Gydytoja pataria: kaip gydyti sutrikimą, dėl kurio šeimos net išsiskiria (12)

Įprasta manyti, kad inkontinencija, t. y. šlapimo nelaikymas, yra vyresnių žmonių bėda. Tačiau tyrimai rodo, kad šis sutrikimas vargina ir labai jaunas moteris – tai dažnesnė liga nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija. Vis dėlto moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai, o daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti. Tačiau statistika negailėstinga – šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. gyventojų Lietuvoje.

Šlapimo nelaikymas: gydytoja patarė, kaip susigrąžinti pilnavertį gyvenimą (21)

Opi ir tyli moterų problema – šlapimo nelaikymas – gali atsirasti natūraliai senstant moters organizmui, pagimdžius vaiką arba tiesiog turint silpnus dubens dugno raumenis.