Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą

 (6)
Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, jeigu po avarijos neanalizuosime emocijų, kurios mus apima ar persekioja, tuomet pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.
© Shutterstock

Kodėl avarijų skaičius nemažėja?

Deja, bet Lietuvoje eismo įvykių, lyginant su praėjusiais metais, tik daugėja, ir jų padariniai gali būti ne tik fiziniai, bet ir emociniai, psichologiškai paveikūs.

Anot O. Lapino tam tikra prasme natūralu, kad statistika auga, nes didėja ir vairuojančių žmonių skaičius. Juk šiuolaikiniam, skubančiam žmogui mašina yra būtinybė. Tačiau skubėti nesustojama ir įsėdus į automobilį.

Viena iš esminių problemų – iš rankų nepaleidžiamas telefonas. „Kai kurie vairuotojai rašo trumpąsias žinutes, žiūri video reportažus ar netgi įsigudrina kuo nors pasidalinti feisbuko sienoje. Taigi esminė problema, kad šiuolaikinis žmogus nesusikaupia į tai, ką daro dabar“, – pažymi O. Lapinas.

Pasak psichoterapeuto, svarbiausia priežastis – nerūpestingumas. „Šiuolaikinis žmogus nelinkęs galvoti apie mirtingumą. Visi yra įtikėję į jaunatviškumo kultą, tad visas dėmesys yra sukoncentruotas į savęs realizaciją, sveiką gyvenseną, bet pamirštamas gyvenimo laikinumas ir trapumas. Tai – tarsi tabu. Kaip anksčiau buvo seksas, dabar – mirtingumas. Ši tema tarsi kruopščiai ištrinama iš medijų, visuomenės, juk dabar – mes amžinai jauni. Nesuvokiama, kad šią esminę duotybę labai lengva prarasti, nutraukti“, – pastebi specialistas.

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą
© Shutterstock


Jei išlikote gyvas – padėkokite

„Jei po eismo įvykio atsipirkote tik nubrozdinimu ar nesunkiais sužalojimais ir išlikote gyvas – pirmiausiai turite padėkoti Dievui. Jei jums taip pasisekė, turite suvokti, kokia to prasmė. Ir, žinoma, priimti kaip akivaizdų ženklą, jog negalima vairuoti šiek tiek išgėrus ar naudojantis telefonu, pats metas tapti dėmesingu sau ir pan. Kad ir kaip tai beskambėtų, šį ženklą reikia įprasminti – tai gali būti elementariausias susikaupimas ir nesiblaškymas kelyje“, – pataria O. Lapinas.

Visgi po to seka potrauminis stresas, kuris gali lydėti gan ilgai. Potrauminis streso sutrikimas yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą. Su emocijomis, sugrįžtančiais vaizdiniais, mintimis nereikia kovoti. Geriausia – kreiptis į specialistą, kuris nustatytų potrauminį sutrikimą.

Nereikia bijoti pasitelkti psichoterapeutą į pagalbą, nes pačiam priimti ir susidoroti su šiais išgyvenimais neįmanoma, negali pats išsigydyti. Juk pats nesigydai lūžusios kojos, savarankiškai nesidedi langetės. Lygiai taip pat ir su tokių patyrimų padariniais. Tai nesusiję su valia, teisinga minčių seka ar dabar ypač populiariu pozityviu mąstymu. Kaip teigia O. Lapinas, gali iškentėti, bet ir tai – ne išeitis. Tam reikalingas specialistas, kuris specializuotųsi šioje srityje ir gerai išmanytų tinkamas technikas.

„Kai kurie bando skirti vaistus, bet tokiais atvejais, tai – klaida, nes šis sutrikimas ne depresija, nerimas, o sugrįžtanti trauma, kuri nuolat kartojasi. Be to, paskirtų vaistų šalutinis poveikis gali būti lėtumas, mažesnis dėmesingumas, tad tokioje būsenoje vairuoti būtų nepatartina. Dėl to, atradus specialistą, pasiteiraukite, ar jis dirbo su potrauminio streso sutrikimais (PTTS)“, – pabrėžia ekspertas.

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą
© Shutterstock

Nuolat sugrįžtanti baimė

„Jei eismo įvykis nesukėlė traumos, pavyzdžiui, nukrito buferis ar nusibrozdinote, tuomet jis deaktualizuojasi ir gali lengvai pasimiršti. Bet jei įvyko sukrėtimas, o gal šalia ar netoliese žmogus ar jūs rimtai susižeidėte, yra žuvusių, išgyvenimai dažniausiai sugrįžta ir tai tik įrodo, jog patirta psichologinė trauma“, – nebėgti nuo emocijų pataria O. Lapinas.

Trauma, kuri gyvena viduje, neretai pasireiškia per sapną, galite imti drebėti, išmušti karštis ar pan., o gal net nebenorėsite daugiau vairuoti. Tai psichikos savybė, kuri neleidžia užsimiršti, nuolat sugrąžina į situaciją.

„Psichoterapeuto tikslas, kad žmogus pasiektų stadiją, kad žmogus prisiminęs eismo įvykį, nesusijaudintų. O tam reikia laiko. Jei pas specialistą lankysitės reguliariai, gali pakakti kelių mėnesių, bet tai turi būti tikrai intensyvus terapijos kursas. Jei žmogus greitai pasiduoda, atrandama tinkama technika, tuomet 12-20 kartų tikriausiai pakaks. Jei jau spėjo susiformuoti trauma, baimės, sugrįžta nerimas – gali prireikti kelių mėnesių ir daugiau. Tačiau nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo nelaimės, neneikite padarinių ir nebijokite ieškoti pagalbos“, – reziumuoja specialistas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikos

Bijote vairuoti? Moterys, sužinokite, kaip labiau pasitikėti savimi prie vairo

Dabar keliuose galima išvysti daugiau dailiosios lyties vairuotojų nei bet kada anksčiau. Per pastaruosius 20 metų vairuojančių moterų skaičius išaugo dvigubai, tačiau jeigu daugelis vyrų prie vairo trykšta perdėtu pasitikėjimu savimi, tai moterims dažniausiai jo trūksta.

6 mažai žinomi vairavimo patarimai, kurie gali išgelbėti jūsų gyvybę (15)

Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės dažniausiai gyvybės netenka vairuodami ar patekę į kito vairuotojo sukeltą eismo įvykį. Nepaisant fakto, kad šiais laikais automobiliai yra saugesni nei bet kada, juos vis tiek vairuoja žmonės, kurie, būkim sąžiningi, kartais neturi net minimalių techninių ir teorinių žinių, kurios būtinos norint valdyti transporto priemonę

5 naudingi patarimai vairuojančioms moterims (57)

Kiekviena dailiosios lyties atstovė nors kartą gyvenime yra girdėjusi skundžiantis „moterimis prie vairo“. Nei vienai nepatinka tai girdėti, tačiau kalbant tarp mūsų, mergaičių, tuose juokeliuose esama nemažai tiesos, ar jums taip neatrodo?

Avariją išgyvenęs E. Žičkus: skausmą krūtinėje jaučiau dar kelias dienas, o išgąstį – ne vieną mėnesį (6)

Visi kas savo kailiu patyrė ką reiškia patekti į avariją, žino kad toks įvykis paveikia ilgam. Vieni išgyventą išgąstį jaučia metų metus, kiti kasnakt sapnuoja košmarus, bet daugelis vieningai sutaria, kad skubėjimas kelyje viso to nevertas.

Dainos, kurių nepatartina klausyti prie vairo (16)

Nuotaika, kuri jus valdo vairuojant, veikia viską. Tai, kaip jaučiatės tuo metu, apspręs, kaip vairuojate. Jeigu esate supykę, vairuosite kur kas agresyviau. Jeigu liūdite, greičiausiai būsite labiau išsiblaškę ir prasčiau nei įprastai sukaupsite dėmesį. Jeigu jaučiatės laimingi ir savimi patenkinti, greičiausiai viską darysite pagal įstatymo raidę arba tiesiog paprasčiausiai greitai važiuosite. Ir nors egzistuoja tūkstančiai įvairių veiksnių, apsprendžiančių jūsų nuotaiką, niekas negali paneigti, kad muzika, kurios klausotės, yra vienas iš pagrindinių veiksnių.

Peršalimo ligos: kaip užkirsti kelią rimtesnėms ligoms (1)

Aktualiausios, žinoma, kvėpavimo takų ligos - jos mus rudenį puola dažniausiai.

10 patarimų nėščioms vairuotojoms (1)

Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja prie vairo sėstis ir besilaukiančioms moterims, o tai darydamos jos privalo suprasti, kad avarijos atveju pavojus susižeisti yra didesnis. Vis dėlto, esama būdų, kaip riziką sumažinti.

Vairuotojų horoskopas: kokie kiekvieno Zodiako ženklo vairavimo įpročiai (10)

Paskaičius šį straipsnį tikriausiai pasakysite: „Matot, ne viena aš vairuoju tarsi su pirkinių maišu ant galvos.“ O gal atvirkščiai? Padiskutuokime komentaruose!

Tikra istorija: šito nepamiršiu visą gyvenimą (2)

Kiekvieną dieną vis greičiau bėgame ir bandome užkariauti bei pasiekti naujus tikslus. Bet kiek iš tiesų tame yra prasmės?

Skaitytojos patirtis: iki šiol sapnuoju tą vyrą (10)

Kartais būna etapų, kai, rodos, tarsi plauki pasroviui ir nebevertini kasdienybės teikiamų džiaugsmų, kurie gyvenimui suteikia prasmės bei vertės.

8 dalykai, kuriuos turite žinoti prieš renkantis atšvaitus (2)

Norint išvengti nelaimių, pirmiausia, ką turime padaryti – tai patys pasirūpinti savo saugumu. Dėl to tikrai verta į žemiau esančius patarimus įsiskaityti kuo atidžiau, juk atšvaitai – tai vienas paprasčiausių būdų save apsaugoti.

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą (6)

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, jeigu po avarijos neanalizuosime emocijų, kurios mus apima ar persekioja, tuomet pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Gydytoja pataria: kaip gydyti sutrikimą, dėl kurio šeimos net išsiskiria (12)

Įprasta manyti, kad inkontinencija, t. y. šlapimo nelaikymas, yra vyresnių žmonių bėda. Tačiau tyrimai rodo, kad šis sutrikimas vargina ir labai jaunas moteris – tai dažnesnė liga nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija. Vis dėlto moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai, o daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti. Tačiau statistika negailėstinga – šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. gyventojų Lietuvoje.

Šlapimo nelaikymas: gydytoja patarė, kaip susigrąžinti pilnavertį gyvenimą (21)

Opi ir tyli moterų problema – šlapimo nelaikymas – gali atsirasti natūraliai senstant moters organizmui, pagimdžius vaiką arba tiesiog turint silpnus dubens dugno raumenis.

Moterų įpročiai, kurie vyrus varo iš proto (17)

Aptarsime, kas jiems kelia nuostabą ir verčia antakius lipti ant kaktos, tačiau vis tiek su tuo susigyvena ir nurašo „Ai, nieko, jūs gi – moterys”.