Medicina senovėje: dezinfekavo gyvsidabriu, statė tabako klizmas, nuleisdavo kraują, GYDĖ KANIBALIZMU

 (4)
Dabar, XXI amžiaus pradžioje, mums šios „medicininės“ gydymo praktikos atrodo baisiai arba, mažų mažiausiai, juokingai. Pavyzdžiui, Rytų medicina manė, kad smegenys skirtos viso organizmo atvėsinimui, o už protinę veiklą yra atsakinga širdis. Ką kalbėti, jeigu pats Hipokratas rašė medicininius straipsnius apie po visą moters organizmą klajojančią gimdą.
Medicina senovėje: dezinfekavo gyvsidabriu, <span style="color: #ff0000;">statė tabako klizmas, nuleisdavo kraują</span>, <strong>GYDĖ KANIBALIZMU</strong>
© Vida Press

Taigi, mūsų tolimų protėvių laikais medicina ir sveikata buvo neatsiejama nuo šių procedūrų...

Gyvsidabrio naudojimas

Senovės kinų medicina naudojo gyvsidabrį kaip priemonę nuo daugybės ligų: dezinfekavimui, odos ligų gydymui ir profilaktikai ir netgi sifiliui gydyti. Gyvsidabris taip pat buvo dedamas į įvairius kremus bei druskų tirpalus.

Gyvsidabris
Gyvsidabris
© Shutterstock nuotr.

Egzistuoja legenda, kad pirmasis Kinijos imperatorius Ši Huangdi, pasitelkęs gyvsidabrį bandė įgyti nemirtingumą ir buvo palaidotas gyvsidabrio pripildytame kape. Tačiau vienintelis dalykas, kurį galėdavo suteikti panašos procedūros – tai lėta ir kankinanti mirtis.

Tabako dūmai

XVII-XVIII amžių gydytojai manė, kad tabako dūmai gali sušildyti atvėsusį kūną ir atstatyti kvėpavimą. Pradžioje tokia procedūra buvo taikoma skenduoliams, o vėliau išpopuliarėjo ir buvo pradėta taikyti gydant daugybę kitų ligų.

Medicina senovėje: dezinfekavo gyvsidabriu, <span style="color: #ff0000;">statė tabako klizmas, nuleisdavo kraują</span>, <strong>GYDĖ KANIBALIZMU</strong>
© Shutterstock nuotr.

Tuo metu kiekvienas gydytojas be kitų priemonių būtinai turėjo ir vadinamąja tabako klizmą: guminę pypkė ir dumples. Ir tik XVIII a. viduryje mokslininkai įrodė neigiamą nikotino poveikį širdies raumeniui, tad gydytojai liovėsi naudoję tabako klizmas.

Karuselė

XIX a. siekiant išgydyti nuo psichinių ligų buvo taikomi tokie metodai, nuo kurių kraujas stingsta gyslose: ledinio vandens dušas, lobotomija (smegenų operacija), girdymas laisvinamaisiais.

Medicina senovėje: dezinfekavo gyvsidabriu, <span style="color: #ff0000;">statė tabako klizmas, nuleisdavo kraują</span>, <strong>GYDĖ KANIBALIZMU</strong>
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Pacientai būdavo uždaromi tamsioje patalpoje, jiems buvo leidžiamas insulinas. Tad besisukanti kėdė palyginus su tokiais metodais yra humaniškumo viršūnė. Ligonis buvo sodinamas ant kėdės ir sukamas, kol prarasdavo sąmonę. Buvo manoma, kad tokiu būdu galima supurtyti smegenis ir taip išvaryti ligą.

Gydymas radžiu

Šiandien mes žinome, kad apšvita radžiu yra mirtina, o XIX a. pradžioje šis ką tik atrastas elementas tapo labai madingu. Jis buvo taikomas gydant visas ligas: nuo psichinių ligų iki maliarijos ir viduriavimo. Radžio dėdavo į saldumynus ir dantų miltelius, net buvo įrengti radžio kurortai. Šiam elementui buvo priskiriamos senėjimą stabdančios savybės.

Vanduo su radžiu
Vanduo su radžiu
© Vida Press

Gydymas dėlėmis

Senovės Europoje pas kirpėją žmonės eidavo ne tik pasitrumpinti kirpčiukų. Tais laikais šie meistrai be darbo žirklėmis ir skustuvu galėjo atlikti ir gydytojo darbą: išrauti dantį, uždėti įtvarą ant lūžusios rankos arba nuleisti kraują.

Medicina senovėje: dezinfekavo gyvsidabriu, <span style="color: #ff0000;">statė tabako klizmas, nuleisdavo kraują</span>, <strong>GYDĖ KANIBALIZMU</strong>
© Shutterstock nuotr.

Iš pradžių tai buvo daroma siekiant išvaryti iš kūno nelaimingą piktą dvasią. Tačiau ilgainiui nuleidžiant kraują buvo gydomos praktiškai visos ligos. Buvo manoma, kad nuleidžiant kraują organizme atsikuria skysčių (tikėta, kad jų mūsų kūne keturi: gleivės, geltona ir juoda tulžis bei kraujas) balansas.

Kiek vėliau šiam tikslui imtos naudoti dėlės, o ne skalpelis, kuriuo buvo perpjaunamos venos. Gydymas dėlėmis taikomas ir šiandien, tačiau šiuolaikinė hirudotearpija labai mažai kuo primena viduramžių Kinijos mediciną.

Gydymas morfijumi

Mūsų laikais morfijus ir kokainas priskiriami narkotinėms medžiagoms ir jų neįmanoma šiaip sau įsigyti paprastoje vaistinėje. O XIX a. pradžioje tai buvo madingi vaistai, kuriais buvo gydomos visos ligos: peršalimas, kasmėnesiniai moterų skausmai, nemiga. Juos išrašydavo net vaikams, kai šiems dygdavo pirmieji dantys. Jų laisvai buvo galima įsigyti net be recepto.

Medicina senovėje: dezinfekavo gyvsidabriu, <span style="color: #ff0000;">statė tabako klizmas, nuleisdavo kraują</span>, <strong>GYDĖ KANIBALIZMU</strong>
© VidaPress nuotr.

Kaukolės trepanacija (atvėrimas)

Trepanacija kaip gydymo metodas buvo žinoma dar nuo mezolito laikų. Tai ko gero viena iš seniausių chirurginių operacijų, kuri buvo taikoma gydant epilepsiją ir galvos skausmą. Ji buvo praktikuojama ir Senovės Graikijoje, ir Senovės Romoje.

Jai taip pat buvo priskiriamos mistiškos ir ritualinės savybės – tikėta, kad taip galima išvaryti piktąsias dvasias, kurios buvo laikomos pagrindiniu ligų šaltiniu. Nedaug kam pavyko išgyventi po tokios egzekucijos. Šiuolaikinėje medicinoje trepanacija taip pat taikoma, tačiau tik kaukolės ir smegenų traumų atveju.

Kanibalizmas

Nuo senų laikų žmonių organams, ypač organams kario, kuris žuvo mūšyje, buvo priskiriama daug magiškų ir ritualinių savybių. Egzistavo net atskira medicinos kryptis, kuri gydė mirusiųjų organais.

Filmas "Kanibalai"
Filmas "Kanibalai"
© Organizatorių nuotr.

Pavyzdžiui, Senovės Egipte nuo galvos skausmo jums būtų pasiūlę miltelius iš mumijų, o Senovės Romoje nuo epilepsijos priepuolių jums būtų pasiūlę išgerti stiklinę gladiatoriaus kraujo. Ir ši medicinos kryptis egzistavo iki pat XVIII amžiaus!

Nauja medicinoje – tai gerai pamiršta sena. Šiuolaikinėje medicinoje vienas kūnas naudojamas siekiant išgelbėti kitą kūną: kraujo, plazmos perpylimas, organų persodinimas. Bet visa tai atliekama stebint mokslininkams, kurie įrodė tokių veiksmų galimybę.

Lobotomija
Lobotomija
© Vida Press
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikos

Bijote vairuoti? Moterys, sužinokite, kaip labiau pasitikėti savimi prie vairo

Dabar keliuose galima išvysti daugiau dailiosios lyties vairuotojų nei bet kada anksčiau. Per pastaruosius 20 metų vairuojančių moterų skaičius išaugo dvigubai, tačiau jeigu daugelis vyrų prie vairo trykšta perdėtu pasitikėjimu savimi, tai moterims dažniausiai jo trūksta.

6 mažai žinomi vairavimo patarimai, kurie gali išgelbėti jūsų gyvybę (15)

Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės dažniausiai gyvybės netenka vairuodami ar patekę į kito vairuotojo sukeltą eismo įvykį. Nepaisant fakto, kad šiais laikais automobiliai yra saugesni nei bet kada, juos vis tiek vairuoja žmonės, kurie, būkim sąžiningi, kartais neturi net minimalių techninių ir teorinių žinių, kurios būtinos norint valdyti transporto priemonę

5 naudingi patarimai vairuojančioms moterims (57)

Kiekviena dailiosios lyties atstovė nors kartą gyvenime yra girdėjusi skundžiantis „moterimis prie vairo“. Nei vienai nepatinka tai girdėti, tačiau kalbant tarp mūsų, mergaičių, tuose juokeliuose esama nemažai tiesos, ar jums taip neatrodo?

Avariją išgyvenęs E. Žičkus: skausmą krūtinėje jaučiau dar kelias dienas, o išgąstį – ne vieną mėnesį (6)

Visi kas savo kailiu patyrė ką reiškia patekti į avariją, žino kad toks įvykis paveikia ilgam. Vieni išgyventą išgąstį jaučia metų metus, kiti kasnakt sapnuoja košmarus, bet daugelis vieningai sutaria, kad skubėjimas kelyje viso to nevertas.

Dainos, kurių nepatartina klausyti prie vairo (16)

Nuotaika, kuri jus valdo vairuojant, veikia viską. Tai, kaip jaučiatės tuo metu, apspręs, kaip vairuojate. Jeigu esate supykę, vairuosite kur kas agresyviau. Jeigu liūdite, greičiausiai būsite labiau išsiblaškę ir prasčiau nei įprastai sukaupsite dėmesį. Jeigu jaučiatės laimingi ir savimi patenkinti, greičiausiai viską darysite pagal įstatymo raidę arba tiesiog paprasčiausiai greitai važiuosite. Ir nors egzistuoja tūkstančiai įvairių veiksnių, apsprendžiančių jūsų nuotaiką, niekas negali paneigti, kad muzika, kurios klausotės, yra vienas iš pagrindinių veiksnių.

Peršalimo ligos: kaip užkirsti kelią rimtesnėms ligoms (1)

Aktualiausios, žinoma, kvėpavimo takų ligos - jos mus rudenį puola dažniausiai.

10 patarimų nėščioms vairuotojoms (1)

Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja prie vairo sėstis ir besilaukiančioms moterims, o tai darydamos jos privalo suprasti, kad avarijos atveju pavojus susižeisti yra didesnis. Vis dėlto, esama būdų, kaip riziką sumažinti.

Vairuotojų horoskopas: kokie kiekvieno Zodiako ženklo vairavimo įpročiai (10)

Paskaičius šį straipsnį tikriausiai pasakysite: „Matot, ne viena aš vairuoju tarsi su pirkinių maišu ant galvos.“ O gal atvirkščiai? Padiskutuokime komentaruose!

Tikra istorija: šito nepamiršiu visą gyvenimą (2)

Kiekvieną dieną vis greičiau bėgame ir bandome užkariauti bei pasiekti naujus tikslus. Bet kiek iš tiesų tame yra prasmės?

Skaitytojos patirtis: iki šiol sapnuoju tą vyrą (10)

Kartais būna etapų, kai, rodos, tarsi plauki pasroviui ir nebevertini kasdienybės teikiamų džiaugsmų, kurie gyvenimui suteikia prasmės bei vertės.

8 dalykai, kuriuos turite žinoti prieš renkantis atšvaitus (2)

Norint išvengti nelaimių, pirmiausia, ką turime padaryti – tai patys pasirūpinti savo saugumu. Dėl to tikrai verta į žemiau esančius patarimus įsiskaityti kuo atidžiau, juk atšvaitai – tai vienas paprasčiausių būdų save apsaugoti.

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą (6)

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, jeigu po avarijos neanalizuosime emocijų, kurios mus apima ar persekioja, tuomet pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Gydytoja pataria: kaip gydyti sutrikimą, dėl kurio šeimos net išsiskiria (12)

Įprasta manyti, kad inkontinencija, t. y. šlapimo nelaikymas, yra vyresnių žmonių bėda. Tačiau tyrimai rodo, kad šis sutrikimas vargina ir labai jaunas moteris – tai dažnesnė liga nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija. Vis dėlto moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai, o daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti. Tačiau statistika negailėstinga – šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. gyventojų Lietuvoje.

Šlapimo nelaikymas: gydytoja patarė, kaip susigrąžinti pilnavertį gyvenimą (21)

Opi ir tyli moterų problema – šlapimo nelaikymas – gali atsirasti natūraliai senstant moters organizmui, pagimdžius vaiką arba tiesiog turint silpnus dubens dugno raumenis.

Moterų įpročiai, kurie vyrus varo iš proto (17)

Aptarsime, kas jiems kelia nuostabą ir verčia antakius lipti ant kaktos, tačiau vis tiek su tuo susigyvena ir nurašo „Ai, nieko, jūs gi – moterys”.