Kas turėtų sudaryti kasdieninių maisto produktų sąrašą?

 (1)
Visuomenėje vis garsiau eskaluojama maisto produktų kainų pakilimas. Vieni piktinasi kalafiorų kaina, kiti teigia, kad nėra reikalo valgyti kalafiorus ne sezono metu. Tačiau, mes ne apie kainas, o sveikatai palankios ir sveikatą griaunančios mitybos sąsajas su kaina.
Kas turėtų sudaryti <span style="color: #ff0000;"><strong>kasdieninių maisto produktų</strong></span> sąrašą?
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Ką randame kasdieniniuose lietuvių maisto produktų krepšiuose?

Ne paslaptis, kad pagrindiniai lietuvių maisto produktai, kurie atsiduria kiekvieną dieną prekių krepšiuose yra – mėsa, duona, bulvės, pienas. Pirmas klausimas, kuris iškyla, ar tokie produktai sudaro sveikatai palankios mitybos pagrindą? O gi ne.

Mėsa ir pienas turėtų sudaryti ne daugiau nei 20 proc. mūsų kasdieninio raciono. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mėsą valgyti ne dažniau kaip du-tris kartus per savaitę, o valgoma du-tris kartus per dieną. Pagrindiniai patiekalai prasideda žodžiu „mėsa su...“ ir dažniausiai „mėsa su bulvėmis“. Paskui stebimasi, kodėl tunkama. Pagal Kinijos studiją, kurią pateikė po ilgų tyrimų prof. dr. T. Colin Campbell gyvūninės kilmės baltymų perdozavimas susijęs su šio laikmečio „prabangos“ ligomis. Žinoma, sumažinus mėsos suvartojimą, nesustosime sirgti šiomis ligomis, jei valgysime daug pieno produktų, kurie taip pat gausūs gyvūninės kilmės baltymų. Jau nekalbama tai, kad kas trečias planetos žmogus netoleruoja pieno produktų.

„Dirbame tam, kad nusipirktume maisto produktus, kurie mūsų organizmus veikia žalingai. Susirgus – perkame vaistus ir stebimės, kodėl vis trūksta pinigų. Žinoma, pritariu tam, kad maisto kainos tikrai daugelio produktų pakilusios, juk tai rodo akivaizdūs faktai. Taip pat nėra, ką ginčytis, kad atlyginimai pas mus tikrai ne „europiniai“, bet kviečiu susimąstyti, ką dedame į kasdieninį pirkinių krepšį, ar verta už tai brangiai mokėti? ”, – atkreipia dėmesį įstaigos „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė.

Raminta Bogušienė
Raminta Bogušienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Kiti pirkinių krepšiuose atsiduriantys produktai – duona ir bulvės. Prieš bulvių sveikatai palankumą neturime nieko prieš, jei vartojama šviežiai ruoštos, virtos ar keptos su lupena bulvės, tačiau visa bėda su jomis, kad jų vartojimas lietuvių tarpe nėra saikingas. Bulvė turi daug krakmolo, o krakmolas susideda iš gliukozės molekulių, ko pasekoje patenka į organizmą daug cukraus, neišeikvojus energijos pertekliaus viskas virsta riebalais, to pasekoje auga svoris. Be kita ko, daug krakmolo turinčių produktų vartojimas gali sutrikdyti virškinimo procesus, jau nekalbama jei vartojama mėsa su bulvėmis, kas vienareikšmiškai daugeliui žmonių gali sukelti virškinimo sutrikimus.

„Nesiūlau atsisakyti bulvių, jos mūsų racione privalomos, mums įprastas maistas ir perduotas iš kartos į kartą, tik suvartojant nesaikingai, pamirštama apie vieną iš pagrindinių mitybos sąlygų – įvairumą. Juk suvalgant daugiau vienų produktų, mažiau vartojama kitų, tai reiškia mityboje nelieka įvairumo ir to pasekoje negaunama pakankamai vertingų maistinių medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų. Taip pat reikia nepamiršti, kad bulvė daugelyje maisto pasirinkimo piramidžių nepriskiriama prie daržovių”, – sako R. Bogušienė.

Viena duona nelygu kitai. Juk dominuojanti duonos rūšis pagaminta iš rafinuotų kvietinių ar ruginių miltų, vadinasi, šios rūšies duonos suvalgoma daugiausia. O kas iš to? Pagal sveikatos specialistų rekomendacijas ir galit paeksperimentavę tuo įsitikinti ir patys, kad suvalgius rafinuotų miltų kepinių, po 1,5-2 val. jausitės alkani. Vartojant tokius kepinius, sotumo jausmas išlieka mažesnį laiko tarpą, nes juose žymiai mažiau skaidulinių medžiagų, kurios padeda sureguliuoti cukraus išsiskyrimą. Šiuo atveju vyksta staigus cukraus padidėjimas ir vėl sumažėjimas, kuris iššaukia alkio jausmą, tai pat gaunama su tokiais produktais mažiau vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Kas turėtų sudaryti kasdieninių maisto produktų sąrašą?

Daržovių pagrindiniame krepšelyje kaip ir nelieka, o juk ne mažiau kaip 5 kartus per dieną reiktų rinktis būtent jas subalansuotos mitybos racione.

„Žinoma, pamiršome daržovių, vaisių ir uogų sezoniškumą. Išlepino mus prekybos centrai, kurie įsisteigę mūsų kiemuose ir ištisus metus siūlo rinktis vadinamas „šviežias braškes“ ar „šviežias trešnes“, o gal mes išnykus sienoms tarp šalių ir pradėjus vis daugiau keliauti patys iššaukėme paklausą nesezoninių maisto produktų. Žinoma, ekonomistai pritars nebūtų pasiūlos be paklausos, tai gal ir nesistebėkime tomis nesezoninių trešnių kainomis už įvardijamą „jūros perlų“ kainą. Gal keliaudami po kitas šalis atkreipkite dėmesį, kad jau gręžiasi pasaulis į vietinius ir sezoninius maisto produktus, jų vartojimas skatinamas ir priskiriamas prie sveikatai palankios mitybos vienos iš pagrindinių sąlygų. Tai gal laikas atsigręžti ir mums. Rinkdamiesi sezonines daržoves ir vaisius ne tik sutaupysite pinigų, nes sezoniniai vaisiai ir daržovės paprastai būna pigesni, bet tokie maisto produktai sveikesni ir šviežesni, turintys daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų bei antioksidantų”, – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Pavasarį pasitikime ne trešnėmis ar kalafiorais, o kaip mūsų senoliai darė: svogūno laiškai, krapai, petražolės, špinatai, salotos, ridikėliai, švieži agurkai ar pomidorai. Juos pagardinkime juodaisiais pipirais, žiupsneliu nerafinuotos druskos ir aliejaus ar natūralaus jogurto šaukštu ir mėgaukimės ne tik sezoninėmis, bet vietinėmis daržovėmis. Vietinis maisto produktas, nukeliavęs mažesnius atstumus – ne tik palankiau gamtai, bet ir jūsų piniginei.

O kur dar grūdinės kultūros? Juk maisto pasirinkimo pagrindas visaverčiai grūdiniai produktai, kuriuos galime valgyti kiekvieną dieną skirtingas. Juk gyvūninės kilmės baltymus, kuo puikiausiai galime pakeisti augalinės kilmės baltymais – ankštinėmis kultūromis (lęšiai, žirniai, pupos, sorai, pupelės, avinžirniai ir t.t.), kurias tik būtina nepamiršti per naktį pamirkyti ir gerai išvirti su lauro lapeliais. Galima ruošti ir šaltus ir karštus patiekalus, ne tik užtepėles, kepsnelius, troškinius, sriubas, lęšių pyragus, bet ir desertus.

Nešvaistykime maisto ne tik į šiukšlių dėžes, bet ir į savo skrandžius

Kiti skundžiasi, kad pakilo saldainių, sausainių kainos, o ar žinote, kad tokių maisto produktų kasdieniniuose krepšiuose net ir neturi būti, ne tik dėl to, kad juose nėra vertingų medžiagų ir tik tuščios kalorijos, bet dažnu atveju dominuoja didelis kiekis rafinuoto cukraus arba miltų bei transriebalų, pastarųjų vartojimas Pasaulio sveikatos organizacijos išvis nerekomenduojamas. Jau nekalbama apie bulvių traškučius, rūkytus mėsos gaminius, kurių vartojimas ne tai, kad sveikatai nepalankus, bet žalingas. Maisto technologė Raminta Bogušienė įsitikinusi, kad ne prekybos centrai kalti, kad mes perkame maistą, kuris mums žalingas, tai iš esmės mūsų pasirinkimas. Kodėl, mes turime sutikti su tuo, ką siūlo mums maisto pramonė, o paskui farmacija, bando užglaistyti ligos priežastis gydydama pasekmes. Juk mes patys turime pasirinkimą ir kai kiekvienas jį padarysime tose lentynose prekybos centruose esantys sveikatai nepalankūs maisto produktai bus pakeisti sveikatai palankiais. Netikite? Pabandykime!

O kur dar lėto valgymo kultūra, kuri apskritai pamiršta, kad maistas tai ne vien fiziologinių poreikių tenkinimas, maistas tai malonumas. Bijome, kad šaldytuvai bus tušti, nerimaujame, kad kainos kyla, gal neturėsime, ką pateikti ant stalo?

„Iš tikrųjų reiktų nurimti ir sustoti, ar girdėjote, kad šiais laikais išsivysčiusiose šalyse kas nors mirtų nuo bado, dažniausiai mirštama nuo pertekliaus. Tai gal laikas vartotojiškai visuomenei sustoti ir nekaltinti kainų augimo, o tiesiog pirkti tik tiek, kiek reikia, o ne tiek, kiek norima. Europoje nauja eskaluojama tema – maisto švaistymas, kurio skaičiai įspūdingi ir nuolat auga, tai gal nešvaistykime maisto ne tik į šiukšlių dėžes, bet ir į savo skrandžius. Pirmiausia apsipirkimus vykdykime tik su aiškiu sąrašu, ką gaminsime, planuokime savo mitybą, o jei nežinote kaip suplanuoti šeimos mitybos planą – kreipkitės į įstaigos „Sveikatai palankus” maisto srities specialistus ir jie Jums padės sudėlioti ne tik sveikatai palankų šeimos mitybos planą, bet pagal jį bus aišku kiek ir kokius maisto produktus pirkti. Tuomet sutaupysite ne tik išleisdami mažiau pinigų ant maisto produktų, bet taip pat sutaupysite pinigų, kuriuos išleisdavote ant vaistų, kurie buvo reikalingi jūsų sveikatos atstatymui nuo menkaverčio maisto. Juk esame tai, ką, kaip ir kiek valgome, tai gal laikas atsigręžti į save ir be kaltinimų, o susitarimu su savimi pradėti keistis jau šiandien”, – pataria sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Rekomenduojama pirkti ir gaminti tik tiek, kiek reikia, valgyti ne tiek, kiek norite, o tiek kiek reikia Jūsų organizmui, pakilti nuo stalo pasisotinus 80 proc., valgyti reguliariai ne rečiau kaip kas 3 – 3,5 val. Rinktis įvairų, sezoninį ir kuo dažniau vietinį maistą. Būsime ne tik sveiki ir laimingi, bet sutaupysime pinigų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikos

Nepatikėsite: 11 beprotiškų dalykų, kuriuos žmonės daro vairuodami (3)

Pasirodo, kai kurie žmonės atlieka automobilyje ir šiuos įvardytus dalykus. Nekartokite jų klaidų, nes tai tiesus kelias į avarines situacijas.

Bijote vairuoti? Moterys, sužinokite, kaip labiau pasitikėti savimi prie vairo

Dabar keliuose galima išvysti daugiau dailiosios lyties vairuotojų nei bet kada anksčiau. Per pastaruosius 20 metų vairuojančių moterų skaičius išaugo dvigubai, tačiau jeigu daugelis vyrų prie vairo trykšta perdėtu pasitikėjimu savimi, tai moterims dažniausiai jo trūksta.

6 mažai žinomi vairavimo patarimai, kurie gali išgelbėti jūsų gyvybę (15)

Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės dažniausiai gyvybės netenka vairuodami ar patekę į kito vairuotojo sukeltą eismo įvykį. Nepaisant fakto, kad šiais laikais automobiliai yra saugesni nei bet kada, juos vis tiek vairuoja žmonės, kurie, būkim sąžiningi, kartais neturi net minimalių techninių ir teorinių žinių, kurios būtinos norint valdyti transporto priemonę

5 naudingi patarimai vairuojančioms moterims (58)

Kiekviena dailiosios lyties atstovė nors kartą gyvenime yra girdėjusi skundžiantis „moterimis prie vairo“. Nei vienai nepatinka tai girdėti, tačiau kalbant tarp mūsų, mergaičių, tuose juokeliuose esama nemažai tiesos, ar jums taip neatrodo?

Avariją išgyvenęs E. Žičkus: skausmą krūtinėje jaučiau dar kelias dienas, o išgąstį – ne vieną mėnesį (6)

Visi kas savo kailiu patyrė ką reiškia patekti į avariją, žino kad toks įvykis paveikia ilgam. Vieni išgyventą išgąstį jaučia metų metus, kiti kasnakt sapnuoja košmarus, bet daugelis vieningai sutaria, kad skubėjimas kelyje viso to nevertas.

Dainos, kurių nepatartina klausyti prie vairo (16)

Nuotaika, kuri jus valdo vairuojant, veikia viską. Tai, kaip jaučiatės tuo metu, apspręs, kaip vairuojate. Jeigu esate supykę, vairuosite kur kas agresyviau. Jeigu liūdite, greičiausiai būsite labiau išsiblaškę ir prasčiau nei įprastai sukaupsite dėmesį. Jeigu jaučiatės laimingi ir savimi patenkinti, greičiausiai viską darysite pagal įstatymo raidę arba tiesiog paprasčiausiai greitai važiuosite. Ir nors egzistuoja tūkstančiai įvairių veiksnių, apsprendžiančių jūsų nuotaiką, niekas negali paneigti, kad muzika, kurios klausotės, yra vienas iš pagrindinių veiksnių.

Peršalimo ligos: kaip užkirsti kelią rimtesnėms ligoms (1)

Aktualiausios, žinoma, kvėpavimo takų ligos - jos mus rudenį puola dažniausiai.

10 patarimų nėščioms vairuotojoms (1)

Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja prie vairo sėstis ir besilaukiančioms moterims, o tai darydamos jos privalo suprasti, kad avarijos atveju pavojus susižeisti yra didesnis. Vis dėlto, esama būdų, kaip riziką sumažinti.

Vairuotojų horoskopas: kokie kiekvieno Zodiako ženklo vairavimo įpročiai (10)

Paskaičius šį straipsnį tikriausiai pasakysite: „Matot, ne viena aš vairuoju tarsi su pirkinių maišu ant galvos.“ O gal atvirkščiai? Padiskutuokime komentaruose!

Tikra istorija: šito nepamiršiu visą gyvenimą (2)

Kiekvieną dieną vis greičiau bėgame ir bandome užkariauti bei pasiekti naujus tikslus. Bet kiek iš tiesų tame yra prasmės?

Skaitytojos patirtis: iki šiol sapnuoju tą vyrą (10)

Kartais būna etapų, kai, rodos, tarsi plauki pasroviui ir nebevertini kasdienybės teikiamų džiaugsmų, kurie gyvenimui suteikia prasmės bei vertės.

8 dalykai, kuriuos turite žinoti prieš renkantis atšvaitus (2)

Norint išvengti nelaimių, pirmiausia, ką turime padaryti – tai patys pasirūpinti savo saugumu. Dėl to tikrai verta į žemiau esančius patarimus įsiskaityti kuo atidžiau, juk atšvaitai – tai vienas paprasčiausių būdų save apsaugoti.

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą (6)

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, jeigu po avarijos neanalizuosime emocijų, kurios mus apima ar persekioja, tuomet pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Gydytoja pataria: kaip gydyti sutrikimą, dėl kurio šeimos net išsiskiria (12)

Įprasta manyti, kad inkontinencija, t. y. šlapimo nelaikymas, yra vyresnių žmonių bėda. Tačiau tyrimai rodo, kad šis sutrikimas vargina ir labai jaunas moteris – tai dažnesnė liga nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija. Vis dėlto moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai, o daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti. Tačiau statistika negailėstinga – šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. gyventojų Lietuvoje.

Šlapimo nelaikymas: gydytoja patarė, kaip susigrąžinti pilnavertį gyvenimą (21)

Opi ir tyli moterų problema – šlapimo nelaikymas – gali atsirasti natūraliai senstant moters organizmui, pagimdžius vaiką arba tiesiog turint silpnus dubens dugno raumenis.