Gydytoja papasakojo apie rūkytų lašinių, raudonos mėsos ir VĖŽIO SĄSAJAS

 (40)
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai apibendrino ilgai trukusių kelių šimtų tyrimų rezultatus ir paskelbė išvadą, kad "perdirbti mėsos produktai (dešrelės, rūkytos dešros, kumpis ir kiti) sukelia gaubtinės žarnos vėžį”. Raudona mėsa buvo priskirta prie tikriausiai vėžį sukeliančių veiksnių.
Gydytoja papasakojo apie rūkytų lašinių, <strong><span style="color: #ff4040;">raudonos mėsos</span> ir VĖŽIO SĄSAJAS</strong>
© Shutterstock nuotr.

Gydytojai onkologai jau seniai žino, kad gausus šių produktų vartojimas nėra sveika ir savo pacientams paprastai pataria jų vengti. Tačiau naujai paskelbta PSO informacija sukėlė sujudimą viešojoje erdvėje ir yra gyvai aptarinėjama.

Kalbamės su NVI Mokslinių tyrimų centro mokslo darbuotoja epidemiologe dr. Rūta Petrauskaite Everatt.

- Gerbiama daktare, ar PSO išplatinta informacija yra naujiena?

Jau kuris laikas mokslininkai tyrinėja, koks maistas gali apsaugoti nuo vėžio ir koks – padidinti vėžio riziką. Kadangi žmonių mitybos įpročiai labai įvairūs, tenka atlikti didelius mokslinius tyrimus, kuriuose dalyvautų kuo daugiau žmonių. Tiriamos ir sąsajos tarp mėsos vartojimo, mėsos paruošimo būdų ir vėžio rizikos.

Vienas iš didžiausių pasaulyje tyrimų mitybos ir vėžio tema yra Europos perspektyvinis vėžio ir mitybos tyrimas (EPIC). Jo metu mokslininkai ištyrė daugiau kaip 500 000 žmonių iš 10 Europos šalių mitybos įpročius ir jų sveikatą stebėjo daugelį metų tam, kad nustatytų, kas einant metams suserga ir kokiomis ligomis. Šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad gausiai vartojantys raudoną mėsą asmenys, palyginti su mažai jos vartojančiais asmenimis, storosios žarnos vėžiu serga dažniau.

Kitą tyrimą, kuriuo buvo apibendrinti dešimties mokslinių tyrimų rezultatai, vykdę mokslininkai jau 2011 m. paskelbė, kad 100 g per dieną suvartojamos raudonos mėsos storosios žarnos vėžio riziką padidina 17%, o 50 g per dieną suvartojamos perdirbtos mėsos storosios žarnos vėžio riziką padidina 18%.

Lietuvoje buvo tyrinėtos sąsajos tarp mitybos ir skrandžio piktybinių navikų, rezultatai paskelbti dar 2005 m.

Šiuo tyrimu Kauno medicinos akademijos mokslininkai nustatė kad skrandžio vėžio rizika didėja dažnai valgant sūdytą mėsą ar sūdytus lašinius, rūkytus mėsos gaminius.

Šie ir kitose šalyse atliktų mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad ilgalaikis ir gausus mėsos vartojimas nėra sveika.

2015 m. spalio mėn. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinio vėžio tyrinėjimo centro (angl. International Agency for Research on Cancer – IARC) ekspertai išanalizavo ir apibendrino 800 mokslinių tyrimų duomenis, kuriais buvo tiriama, ar yra sąsajų tarp raudonos arba perdirbtos mėsos vartojimo ir piktybinių navikų.

Perdirbta mėsa buvo priskirta kancerogeniškų veiksnių grupei, kadangi yra pakankamai įrodymų, kad perdirbtos mėsos vartojimas sukelia storosios žarnos vėžį. Taip pat pažymėta, kad yra ryšys ir su skrandžio vėžiu. Raudona mėsa buvo priskirta tikriausiai kancerogeniškų veiksnių grupei, įrodymų dėl jos kenksmingumo yra, bet dar nepakanka.

- Priminkite, kokią mėsą vadiname raudona ir kokią – perdirbta?

Raudona mėsa vadinama visa šviežia, malta, šaldyta jautiena, kiauliena, ožkiena, arkliena ir aviena. Apdorota ar perdirbta mėsa – tai mėsos produktai, kurie buvo apdoroti sūdant, rūkant, fermentuojant ar dedant priedų (nitratų, nitritų, kitų konservantų ir pan.) tam, kad pagerėtų jų skonis bei kad jie ilgiau negestų. Tai – rūkytas kumpis, šoninė, rūkytos dešros, dešrelės, virtos dešros, dešrelės, dešrainiai, paštetai, mėsos konservai ir kt.

Tačiau nuo seno žinome, kad mėsoje yra žmogui reikalingų medžiagų – baltymų, mikroelementų. Be to, mūsų klimatinės juostos mitybos tradicija sunkiai įsivaizduojama be mėsos.

Dabartinės IARC rekomendacijose ne draudžiama valgyti mėsą, bet rekomenduojama riboti mėsos vartojimą. Kadangi raudonoje mėsoje yra ir biologiškai naudingų baltymų, vitamino B, geležies ir cinko, toliau yra būtini tiek tarptautinių, tiek nacionalinių institucijų vertinimai, koks turėtų būti balansas tarp rizikos ir naudos valgant raudoną ir perdirbtą mėsą.

Kol kas žmonėms, kurie valgo raudoną mėsą, Europos kodeksas prieš vėžį rekomenduoja neviršyti 500 g raudonos mėsos per savaitę, labai mažai arba visai nevartoti perdirbtos mėsos. Britų vėžio tyrimų draugija (Cancer Research UK) rekomenduoja neviršyti 70 g raudonos mėsos per dieną, vartoti daugiau daržovių vietoje mėsos, tarp jų ir pupelių bei kitų ankštinių.

- PSO rekomendacijose kalbama tik apie raudonos mėsos keliamą grėsmę žmogaus sveikatai. Kaip čia yra iš tiesų – ar pati raudona mėsa įvardyta kaip kancerogeniška, ar tos medžiagos, kurios naudojamos perdirbant mėsą?

Apdorojant raudoną mėsą, ją rūkant arba dedant priedų, gali susidaryti vėžį sukeliančių cheminių medžiagų, tokių kaip N-nitrozo-junginiai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Manoma, kad būtent dėl nitratų ir nitritų buvimo apdorota mėsa labiau didina vėžio riziką, palyginti su raudona mėsa.

Taip pat kepant mėsą aukštoje temperatūroje – populiaru mėsą kepti ant grotelių – gali susidaryti kancerogenų, tokių kaip heterocikliniai aromatiniai aminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai.

Raudonoje ir apdorotoje (perdirbtoje) mėsoje yra raudonojo pigmento, vadinamo hemu. Hemas gali pažeisti storosios žarnos ląsteles, jis taip pat dalyvauja susidarant N-nitrozo-junginiams žarnyne, kurie didina vėžio atsiradimo riziką. Beveik visoje raudonoje ar apdorotoje mėsoje yra didesnis kiekis hemo nei baltoje mėsoje. Tai iš dalies gali paaiškinti, kodėl raudona ir apdoroda mėsa didina vėžio riziką, o balta mėsa – ne. Iki šiol nėra nustatyta, kad balta mėsa, pavyzdžiui, vištiena, didintų vėžio riziką.

- Kaip žmogui elgtis ir kokį maistą rinktis, kai autoritetingi pasaulio ekspertai įvardija kaip kancerogeną tokį įprastą maisto produktą kaip mėsa? Ne paslaptis, jog daugeliui iš mūsų valgiaraštis be mėsos tolygus badui…

Taip, nelengva keisti tradicinius mitybos įpročius. Tačiau yra žinoma, kad mitybos racionas, kuriame yra nedaug raudonos ir apdorotos mėsos, yra sveikesnis ir susijęs su mažesne storosios žarnos vėžio rizika. Reguliarus ir gausus raudonos ar perdirbtos mėsos valgymas ilgą laikotarpį nėra sveika, todėl rekomenduojama tokios mėsos valgyti mažiau, dalį jos pakeičiant ankštinėmis ir kitomis daržovėmis.

Apskritai dėl vieno kepsnio ar sumuštinio su dešra kartą kitą gal nevertėtų labai jaudintis, rizika dėl raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo yra daug mažesnė nei dėl, pavyzdžiui, rūkymo.

Nepamirškime, kad siekiant sumažinti savo vėžio riziką, svarbus pakankamas įvairių vaisių ir daržovių vartojimas – bent 5 kartus per dieną (t.y. 400 g), taip pat gyvulinių riebalų ribojimas maiste, nerūkymas, alkoholio ribojimas, fizinis aktyvumas ir kt.

Nacionalinis Vėžio institutas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikos

Bijote vairuoti? Moterys, sužinokite, kaip labiau pasitikėti savimi prie vairo

Dabar keliuose galima išvysti daugiau dailiosios lyties vairuotojų nei bet kada anksčiau. Per pastaruosius 20 metų vairuojančių moterų skaičius išaugo dvigubai, tačiau jeigu daugelis vyrų prie vairo trykšta perdėtu pasitikėjimu savimi, tai moterims dažniausiai jo trūksta.

6 mažai žinomi vairavimo patarimai, kurie gali išgelbėti jūsų gyvybę (15)

Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės dažniausiai gyvybės netenka vairuodami ar patekę į kito vairuotojo sukeltą eismo įvykį. Nepaisant fakto, kad šiais laikais automobiliai yra saugesni nei bet kada, juos vis tiek vairuoja žmonės, kurie, būkim sąžiningi, kartais neturi net minimalių techninių ir teorinių žinių, kurios būtinos norint valdyti transporto priemonę

5 naudingi patarimai vairuojančioms moterims (57)

Kiekviena dailiosios lyties atstovė nors kartą gyvenime yra girdėjusi skundžiantis „moterimis prie vairo“. Nei vienai nepatinka tai girdėti, tačiau kalbant tarp mūsų, mergaičių, tuose juokeliuose esama nemažai tiesos, ar jums taip neatrodo?

Avariją išgyvenęs E. Žičkus: skausmą krūtinėje jaučiau dar kelias dienas, o išgąstį – ne vieną mėnesį (6)

Visi kas savo kailiu patyrė ką reiškia patekti į avariją, žino kad toks įvykis paveikia ilgam. Vieni išgyventą išgąstį jaučia metų metus, kiti kasnakt sapnuoja košmarus, bet daugelis vieningai sutaria, kad skubėjimas kelyje viso to nevertas.

Dainos, kurių nepatartina klausyti prie vairo (16)

Nuotaika, kuri jus valdo vairuojant, veikia viską. Tai, kaip jaučiatės tuo metu, apspręs, kaip vairuojate. Jeigu esate supykę, vairuosite kur kas agresyviau. Jeigu liūdite, greičiausiai būsite labiau išsiblaškę ir prasčiau nei įprastai sukaupsite dėmesį. Jeigu jaučiatės laimingi ir savimi patenkinti, greičiausiai viską darysite pagal įstatymo raidę arba tiesiog paprasčiausiai greitai važiuosite. Ir nors egzistuoja tūkstančiai įvairių veiksnių, apsprendžiančių jūsų nuotaiką, niekas negali paneigti, kad muzika, kurios klausotės, yra vienas iš pagrindinių veiksnių.

Peršalimo ligos: kaip užkirsti kelią rimtesnėms ligoms (1)

Aktualiausios, žinoma, kvėpavimo takų ligos - jos mus rudenį puola dažniausiai.

10 patarimų nėščioms vairuotojoms (1)

Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja prie vairo sėstis ir besilaukiančioms moterims, o tai darydamos jos privalo suprasti, kad avarijos atveju pavojus susižeisti yra didesnis. Vis dėlto, esama būdų, kaip riziką sumažinti.

Vairuotojų horoskopas: kokie kiekvieno Zodiako ženklo vairavimo įpročiai (10)

Paskaičius šį straipsnį tikriausiai pasakysite: „Matot, ne viena aš vairuoju tarsi su pirkinių maišu ant galvos.“ O gal atvirkščiai? Padiskutuokime komentaruose!

Tikra istorija: šito nepamiršiu visą gyvenimą (2)

Kiekvieną dieną vis greičiau bėgame ir bandome užkariauti bei pasiekti naujus tikslus. Bet kiek iš tiesų tame yra prasmės?

Skaitytojos patirtis: iki šiol sapnuoju tą vyrą (10)

Kartais būna etapų, kai, rodos, tarsi plauki pasroviui ir nebevertini kasdienybės teikiamų džiaugsmų, kurie gyvenimui suteikia prasmės bei vertės.

8 dalykai, kuriuos turite žinoti prieš renkantis atšvaitus (2)

Norint išvengti nelaimių, pirmiausia, ką turime padaryti – tai patys pasirūpinti savo saugumu. Dėl to tikrai verta į žemiau esančius patarimus įsiskaityti kuo atidžiau, juk atšvaitai – tai vienas paprasčiausių būdų save apsaugoti.

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą (6)

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, jeigu po avarijos neanalizuosime emocijų, kurios mus apima ar persekioja, tuomet pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Gydytoja pataria: kaip gydyti sutrikimą, dėl kurio šeimos net išsiskiria (12)

Įprasta manyti, kad inkontinencija, t. y. šlapimo nelaikymas, yra vyresnių žmonių bėda. Tačiau tyrimai rodo, kad šis sutrikimas vargina ir labai jaunas moteris – tai dažnesnė liga nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija. Vis dėlto moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai, o daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti. Tačiau statistika negailėstinga – šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. gyventojų Lietuvoje.

Šlapimo nelaikymas: gydytoja patarė, kaip susigrąžinti pilnavertį gyvenimą (21)

Opi ir tyli moterų problema – šlapimo nelaikymas – gali atsirasti natūraliai senstant moters organizmui, pagimdžius vaiką arba tiesiog turint silpnus dubens dugno raumenis.

Moterų įpročiai, kurie vyrus varo iš proto (17)

Aptarsime, kas jiems kelia nuostabą ir verčia antakius lipti ant kaktos, tačiau vis tiek su tuo susigyvena ir nurašo „Ai, nieko, jūs gi – moterys”.