z

Alergija maistui – kartais pakanka tik bučinio

Šiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti.
Atopinis dermatitas
© N. Stirbienės asmeninio archyvo nuotr.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų.

Apie alergiją maistui, jos simptomus, dažniausius sukėlėjus, kaip nustatyti ligą ir ją suvaldyti, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė.

Svarbu teisingai atskirti, kas yra alergija

Gydytoja teigia, kad svarbu suprasti, jog ne kiekvienas negalavimas suvalgius tam tikro produkto yra alergija. Jei simptomai pasireiškia dėl to, kad organizme nėra tam tikrų fermentų ar esantys nepakankamai funkcionuoja (pavyzdžiui, sakoma, kad asmuo netoleruoja pieno cukrų laktozės), tai dar ne alergija maistui. Ne alergija bus ir tuomet, kai išbers be saiko prisivalgius kokio nors biologiškai aktyvaus produkto, pavyzdžiui, sukirtus kilogramą mandarinų.

Dilgėlinė
Dilgėlinė
© N. Stirbienės asmeninio archyvo nuotr.

Reakcijos į maistą, kurių metu dalyvauja žmogaus imuninė sistema, vadinamos alerginėmis. Imuninės sistemos funkcija yra palaikyti sveikatą, kovoti su organizmą atakuojančiomis infekcijomis ir kitais pavojais. Kartais nutinka taip, kad imuninė sistema į tam tikrą maisto produktą ima reaguoti kaip į pavojingą organizmui, taip sukeldama alerginę reakciją.

Alergija maistui dažniausiai prasideda kūdikystėje, ankstyvoje vaikystėje. Alergiją kai kuriems alergenams, pavyzdžiui, pienui, kiaušiniams, vaikai išauga, kitiems (pavyzdžiui, riešutams, žuviai) – gali likti visą gyvenimą. Kai kuriais atvejais, maistui gali pasireikšti bet kokiame amžiuje – metų metus valgius vieną ar kitą produktą, vieną dieną pajausti, kad šis produktas sukelia alerginę reakciją.

Alergija maistui nėra paveldima. Vis dėlto gydytoja pastebi, kad šeimoje, giminėje esant alergiškų žmonių, alergijos išsivystymo tikimybė yra didesnė.

Alergijos maistui simptomai: nuo bėrimo iki pavojingo dusulio

Alergijos maistui simptomai paprastai pasireiškia per 2 val. po valgio. Tačiau labai dažnai alergija prasideda ir po kelių minučių. Tik labai retais atvejais alerginė reakcija gali pasireikšti po keturių–šešių valandų ar net vėliau.

N. Stirbienė atkreipė dėmesį, kad alergija maistui gali pasireikšti ne tik suvalgius tam tikro produkto, bet ir po kontakto su juo. Jai teko gydyti vaiką, alergišką kiaušinio baltymui po to, kai jis prisilietė prie tešlos, kurios sudėtyje buvo žalio kiaušinio. Kontakto su tešla vietoje vaikui atsirado dilgėlinės bėrimas.

Pienui alergiškam vaikui dilgėlinės bėrimą sukėlė tėvų bučiniai. Pasirodo, tėvai vaiką pabučiavo prieš tai atsigėrę kavos su pienu.

Ne gana to, kartais nereikia net pačiam prisiliesti. Gydytoja prisimena atvejį, kai pienui alergiškam vaikui dilgėlinės bėrimą sukėlė tėvų bučiniai. Pasirodo, tėvai vaiką pabučiavo prieš tai atsigėrę kavos su pienu.

N. Stirbienei teko gelbėti ir pacientą, kuriam suvalgius žuvies ištino veidas ir kaklas, prasidėjo dusulys. Tokia pati alerginė reakcija žmogų ištiko ir suvalgius žirnių sriubos. Šiuo atveju nedelsiant buvo atlikti išsamūs tyrimai. Paaiškėjo, kad paciento organizmas jautrus žuvims (lašišai, silkei, tunui, menkei) bei žirniams ir kitiems ankštiniams (žemės riešutams, sojai).

Alergija maistui yra gana klastingas negalavimas, kurį perprasti kartais nėra paprasta. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms, sergantiems alergine sloga, niežti burną ar gerklę suvalgius žalių vaisių ar daržovių. Tai nereiškia, kad jie alergiški tiems vaisiams ar daržovėms. Pasirodo, niežulį sukelia kryžminės reakcijos į žiedadulkes. Tai vadinama burnos alergijos sindromu. Tokiais atvejais alergenas gali būti sunaikintas kaitinant maistą, kurį vėliau galima vartoti be problemų. Taigi jei žmogus yra alergiškas, pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms, valgydamas žalią morką, obuolį ar lazdyno riešutus gali jausti burnos niežėjimą. Norint išvengti tokių nemalonių pojūčių, tereikia morką, obuolį ar lazdyno riešutus apdoroti termiškai.

Verta žinoti ir įsidėmėti:

Alerginės reakcijos į maistą simptomai gali pasireikšti per odą, virškinamąjį traktą, širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimo takus.
Simptomai gali pasireikšti:
- dilgėline,
- patinimu,
- bėrimais,
- kūdikiams gali būti atpylinėjimas, viduriavimas.

Išsivysčius anafilaksijai:
- kvėpavimo sutrikimu, dusuliu, kosuliu,
- gerklės sutinimu, sunkesniu rijimu,
- liežuvio sutinimu, dėl ko sunku kalbėti ir kvėpuoti,
- pulso susilpnėjimu, padažnėjimu, kraujospūdžio sumažėjimu,
- odos išblyškimu ar pamėlynavimu,
- galvos svaigimu ar alpuliu.

Sunkiausia alerginė reakcija - anafilaksija

Alergijos maistui simptomai gali būti įvairaus stiprumo – nuo švelnių iki labai sunkių. Pati sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija. Ji gali būti pavojinga gyvybei. Dažniausiai anafilaksija apibūdinama kaip sunki bendra alerginė reakcija. Jai užklupus, pažeidžiamos kelios organizmo sistemos – odos, kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo.

Dilgėlinė
Dilgėlinė
© N. Stirbienės asmeninio archyvo nuotr.

Vienas dažniausių anafilaksijos požymių – viso kūno dilgėlinė, patinimas, dėl gerklų pabrinkimo ar bronchų spazmo sutrikęs kvėpavimas. Negana to, gali išsivystyti hipotenzija (neįprastai žemas kraujo spaudimas sumažėjus kraujagyslių ir raumenų įtampai). Taip pat gali prasidėti spazminiai pilvo skausmai, viduriavimas, sunkiais atvejais – išsivystyti anafilaksinis šokas, žmogus gali prarasti sąmonę.

Pirma pagalba anafilaksijos atveju – adrenalino injekcija

Anafilaksinė reakcija kokiam nors maisto produktui jo suvalgius gali pasireikšti labai staiga – vos per kelias minutes. Kaip ir visų alerginių ligų, anafilaksijos atvejų dažnėja tarp bet kurio amžiaus žmonių. Anafilaksinė reakcija yra labai sunki, o negydant – mirtina būklė. Šios reakcijos atveju reaguoti reikia labai greitai: anafilaksinio šoko ištiktą nelaimėlį gali išgelbėti 0,3–0,5 ml adrenalino injekcija į šlaunies raumenis išorinio paviršiaus viduryje.

Tai padarius vis tiek būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Yra specialūs adrenalino automatiniai injektoriai (užpildyti švirkštai), kuriais greitai suleidžiama reikiama adrenalino dozė. Pasitikrinkite, ar turite tokį švirkštą savo pirmosios pagalbos vaistinėlėje. Ištikus anafilaksiniam šokui, adrenalinas gali išgelbėti jūsų ar jūsų šeimos nario gyvybę.

Dažniausios alergijos – dėl septynių produktų

Kiekvienas maisto produktas gali sukelti alerginę reakciją, bet 7 maisto produktai sukelia apie 90 proc. visų alerginių reakcijų:
- kiaušiniai,
- pienas,
- riešutai,
- žuvis,
- jūrų gėrybės,
- kviečiai,
- sojos.

Kai kurios sėklos, pavyzdžiui, sezamas, garstyčios (viena pagrindinių pagardų ir padažų sudedamųjų dalių) yra dažnai pasitaikantys alergenai.

Vaikams alergiją dažniausiai sukelia pienas, kiaušiniai, kviečiai, žemės riešutai. Ilgainiui vaikai gali išaugti alergines reakcijas pienui ir kiaušiniams. Alergija riešutams dažniausiai išlieka visą gyvenimą.

Dažniausi alergenai suaugusiesiems yra riešutai, žuvis ir jūrų gėrybės. Dėl alerginės slogos žiedadulkėms gali pasireikšti burnos alergijos sindromas valgant termiškai neapdorotus vaisius ir daržoves.

Alergija kai kuriam maistui – visam gyvenimui

Jei buvo diagnozuota alergija maistui, geriausias būdas apsisaugoti – vengti alergiją sukeliančio maisto produkto. Rekomenduojama vengti ne tik to konkretaus maisto produkto, bet ir jo gaminių bei produktų, į kurių sudėtį įeina konkretus alergenas, todėl patartina atidžiai skaityti etiketes ant maisto produktų, pasidomėti ir žinoti, kokiais kitais pavadinimais gali būti pavadintos tos sudedamosios dalys, kurių reikia vengti.

Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo reglamentas dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams. Reglamente nurodyta, kad ant maisto pakuotės turi būti išskirtos medžiagos, pasižyminčios alergizuojančiomis savybėmis. Šios medžiagos ženklinimo etiketėje išskiriamos kitu šriftu, stiliumi ar fono spalva. Dažniausiai išryškinama juoda spalva.

Nuo maisto alergijos kenčiantys žmonės dažnai domisi, ar jie visuomet bus alergiški. Nėra tikslaus atsakymo į šį klausimą. Yra vilties, kad alergija pienui, kiaušiniams, kviečiams ir sojoms gali ilgainiui praeiti arba galima išaugti. O štai atsikratyti alergijos riešutams, žuviai ir jūrų gėrybėms tikriausiai nepavyks. Ji išlieka visą gyvenimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveikos

Nepatikėsite: 11 beprotiškų dalykų, kuriuos žmonės daro vairuodami (2)

Pasirodo, kai kurie žmonės atlieka automobilyje ir šiuos įvardytus dalykus. Nekartokite jų klaidų, nes tai tiesus kelias į avarines situacijas.

Bijote vairuoti? Moterys, sužinokite, kaip labiau pasitikėti savimi prie vairo

Dabar keliuose galima išvysti daugiau dailiosios lyties vairuotojų nei bet kada anksčiau. Per pastaruosius 20 metų vairuojančių moterų skaičius išaugo dvigubai, tačiau jeigu daugelis vyrų prie vairo trykšta perdėtu pasitikėjimu savimi, tai moterims dažniausiai jo trūksta.

6 mažai žinomi vairavimo patarimai, kurie gali išgelbėti jūsų gyvybę (15)

Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės dažniausiai gyvybės netenka vairuodami ar patekę į kito vairuotojo sukeltą eismo įvykį. Nepaisant fakto, kad šiais laikais automobiliai yra saugesni nei bet kada, juos vis tiek vairuoja žmonės, kurie, būkim sąžiningi, kartais neturi net minimalių techninių ir teorinių žinių, kurios būtinos norint valdyti transporto priemonę

5 naudingi patarimai vairuojančioms moterims (58)

Kiekviena dailiosios lyties atstovė nors kartą gyvenime yra girdėjusi skundžiantis „moterimis prie vairo“. Nei vienai nepatinka tai girdėti, tačiau kalbant tarp mūsų, mergaičių, tuose juokeliuose esama nemažai tiesos, ar jums taip neatrodo?

Avariją išgyvenęs E. Žičkus: skausmą krūtinėje jaučiau dar kelias dienas, o išgąstį – ne vieną mėnesį (6)

Visi kas savo kailiu patyrė ką reiškia patekti į avariją, žino kad toks įvykis paveikia ilgam. Vieni išgyventą išgąstį jaučia metų metus, kiti kasnakt sapnuoja košmarus, bet daugelis vieningai sutaria, kad skubėjimas kelyje viso to nevertas.

Dainos, kurių nepatartina klausyti prie vairo (16)

Nuotaika, kuri jus valdo vairuojant, veikia viską. Tai, kaip jaučiatės tuo metu, apspręs, kaip vairuojate. Jeigu esate supykę, vairuosite kur kas agresyviau. Jeigu liūdite, greičiausiai būsite labiau išsiblaškę ir prasčiau nei įprastai sukaupsite dėmesį. Jeigu jaučiatės laimingi ir savimi patenkinti, greičiausiai viską darysite pagal įstatymo raidę arba tiesiog paprasčiausiai greitai važiuosite. Ir nors egzistuoja tūkstančiai įvairių veiksnių, apsprendžiančių jūsų nuotaiką, niekas negali paneigti, kad muzika, kurios klausotės, yra vienas iš pagrindinių veiksnių.

Peršalimo ligos: kaip užkirsti kelią rimtesnėms ligoms (1)

Aktualiausios, žinoma, kvėpavimo takų ligos - jos mus rudenį puola dažniausiai.

10 patarimų nėščioms vairuotojoms (1)

Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja prie vairo sėstis ir besilaukiančioms moterims, o tai darydamos jos privalo suprasti, kad avarijos atveju pavojus susižeisti yra didesnis. Vis dėlto, esama būdų, kaip riziką sumažinti.

Vairuotojų horoskopas: kokie kiekvieno Zodiako ženklo vairavimo įpročiai (10)

Paskaičius šį straipsnį tikriausiai pasakysite: „Matot, ne viena aš vairuoju tarsi su pirkinių maišu ant galvos.“ O gal atvirkščiai? Padiskutuokime komentaruose!

Tikra istorija: šito nepamiršiu visą gyvenimą (2)

Kiekvieną dieną vis greičiau bėgame ir bandome užkariauti bei pasiekti naujus tikslus. Bet kiek iš tiesų tame yra prasmės?

Skaitytojos patirtis: iki šiol sapnuoju tą vyrą (10)

Kartais būna etapų, kai, rodos, tarsi plauki pasroviui ir nebevertini kasdienybės teikiamų džiaugsmų, kurie gyvenimui suteikia prasmės bei vertės.

8 dalykai, kuriuos turite žinoti prieš renkantis atšvaitus (2)

Norint išvengti nelaimių, pirmiausia, ką turime padaryti – tai patys pasirūpinti savo saugumu. Dėl to tikrai verta į žemiau esančius patarimus įsiskaityti kuo atidžiau, juk atšvaitai – tai vienas paprasčiausių būdų save apsaugoti.

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą (6)

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, jeigu po avarijos neanalizuosime emocijų, kurios mus apima ar persekioja, tuomet pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Gydytoja pataria: kaip gydyti sutrikimą, dėl kurio šeimos net išsiskiria (12)

Įprasta manyti, kad inkontinencija, t. y. šlapimo nelaikymas, yra vyresnių žmonių bėda. Tačiau tyrimai rodo, kad šis sutrikimas vargina ir labai jaunas moteris – tai dažnesnė liga nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija. Vis dėlto moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai, o daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti. Tačiau statistika negailėstinga – šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. gyventojų Lietuvoje.

Šlapimo nelaikymas: gydytoja patarė, kaip susigrąžinti pilnavertį gyvenimą (21)

Opi ir tyli moterų problema – šlapimo nelaikymas – gali atsirasti natūraliai senstant moters organizmui, pagimdžius vaiką arba tiesiog turint silpnus dubens dugno raumenis.