© Shutterstock nuotr.

Seniausias žmonijos vaistas

Medus yra pirmasis žmogaus naudotas saldiklis. Medus ir jį nešančios bitės užfiksuotos ispanijos olų piešiniuose, pieštuose net prieš 7000-8000 m., tačiau fosilijos liudija, jog bitės gyveno jau prieš 150 mln. metų.

Aviliuose bites auginti pradėjo egiptiečiai, šumerai, graikai bei romėnai. Egiptiečių faraonai bites laikė karališkuoju simboliu. Medus būdavo labai svarbus apeigų simbolis per svarbiausias gyvenimo ceremonijas: gimimo, vestuvių, mirties. Buvo manoma, kad medus suteikia energijos ir padeda pradėti naują gyvybę.

Medų jie aukodavo dievams, naudodavo kaip saldiklį, maisto gamybai, grožio ir sveikatinimo procedūroms, taip pat jį naudojo balzamuojant mumijas, gaminant cementą ir laką. Medus, sumaišytas su sūriu, buvo ypatingas graikų desertas, mat jau tada tikėta, jog šis produktas prailgina žmogaus gyvenimą.

Viduramžiais, kai įsigalėjo bažnyčia, natūralus, bičių gaminamas vaškas tapo labai svarbus žvakių gamybai, o pats medus virsdavo valiuta, duokle ar dovana. XI a. germanų žemvaldžiai atlygį darbininkams mokėdavo medumi ir vašku. Net senajame Testamente rašoma, jog midus ir alkoholiniai gėrimai, pagaminti iš medaus, laikomi Dievų nektaru ir labai vertinami.

Renesanso laikotarpiu, kai į Europą buvo atvežtos cukranendrės, medaus populiarumas sumenko. Jį pakeitė naujas baltas, „madingas“ saldiklis. Tačiau XX a. medaus poreikis ėmė sparčiai kilti, kuomet visoje Europoje buvo atsigręžta į natūralaus, sveiko ir kokybiško maisto kultūrą.

Medus – sveikatos šaltinis

Medumi gali būti gydomi menkiausi odos įbrėžimai, kitos ligos; taip pat jis naudojamas vėžinių susirgimų profilaktikai.

Medus yra stipri antibakterinė priemonė. Šis produktas veikia įdomiai – sugeria drėgmę. Mūsų odos vandens molekulės, susidūrusios su medaus cukraus molekulėlimis, reaguoja taip: kai reikalingos drėgmės blogiesiems mikroorganizmams nebeužtenka, jie dehidratuojasi. Dėl to medumi gydomi nubrozdinimai, nedideli randeliai, žaizdelės.

Minėtos antibakterinės savybės meduje neišnaikina mūsų organizmui reikalingų gerųjų bakterijų (pieno bakterijų, bifido bakterijų). Dėl to medus ypatingai naudingas turintiems skrandžio ar virškinimo trakto problemų.

Medus yra stiprus antioksidantas, todėl rekomenduojamas vėžinių susirgimų prevencijai. Taip pat jis naudingas turintiems širdies sistemos sutrikimų. Jis visiškai nekelia cholesterolio lygio kraujyje.

Medus suteikia fizinės energijos. Dar antikos laikais atletai, besiruošdami Olimpinėms žaidynėms, valgydavo džiovintas figas su medumi.

Medus – pirmas vaistas nuo skaudančios gerklės bei kosulio. Tačiau reikia žinoti, jog vaikams iki vienerių metų medaus duoti nerekomenduojama.

Medus reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Mitybos specialistai rekomenduoja per parą suvalgyti ne daugiau kaip tris valgomuosius šaukštus medaus.

Jogoje medus vertinamas dėl to, jog, naudojamas kartu su kitais augaliniais preparatais, sustiprina pastarųjų veikimą žmogaus organizmui.

Įdomu žinoti

Ankstyvosiose civilizacijose buvo tikima, jog bitės turi ypatingų ir stebuklingų galių. Per visą žmonijos istoriją jos ne kartą buvo svarbių asmenų ar institucijų simboliu. Pavyzdžiui, bitės simbolizavo Žemutinį Egiptą, III a. pr. Kr. Graikijoje bitės buvo kalamos ant monetų, o popiežius Urbonas VIII bites naudojo savo emblemoje. Net paties Napoleono mantija buvo paženklinta bitėmis, o jo vėliavoje – išsirikiavusi skrendančių bičių eilė.

Ne be reikalo bitės taip vertinamos ir gerbiamos. Tik pagalvokite, kad pagamintų pusę kilogramo medaus, bitės nutūpia daugiau nei ant milijono gėlių žiedų, o jų nuskristas atstumas gali būti triskart didesnis nei atstumas juosiantis Žemės rutulį. Dar įdomiau – „statistinė“ bitė darbininkė per savo gyvenimą prineša tik dešimtadalį arbatinio šauktelio medaus.

Naudinga žinoti

Medų bitės neša iš skirtingų laukų ir augalų. Todėl medus skiriasi spalva, skoniu ir sveikatinimo savybėmis. Šviežias medus yra skystas arba tirštas (nelygu iš kokių augalų suneštas), o bėgant laikui jis tirštėja, tačiau nepraranda gerųjų savybių. Tai natūrali medaus kristalizacija. Sakoma, jog kuo tamsesnis medus, tuo stipresnės jo maistinės savybės.

Jei medus yra gerai ir iki galo subrandintas, jo laikymo trukmė gali būti labai ilga arba neribota. Tik jį reikia laikyti sandariai uždarytame inde, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Nekokybiškas medus su laiku gali pradėti rūgti, putoti ar kitaip gesti.

Reikia atsiminti, kad medus kone du kartus saldesnis už baltąjį cukrų. Tad ruošiant patiekalus, jo dėti reikėtų mažiau. O kepant kepinius su medumi, orkaitės kaitrą rekomenduojama sumažinti maždaug 15 laipsnių, nes medus karštyje linkęs kristalizuotis, o paskui greitai svilti.

Jei medų sveriate puodelyje ar kitame indelyje, prieš dedami jo vidines sieneles plonai patepkite aliejumi – taip medų pavyks išimti labai lengvai ir visą. Beje, stiklinė medaus sveria apie 350 g.
Dėl medaus savybės sugerti drėgmę, kepiniai su medumi išlieka drėgni, neišsausėja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujausi recepetai