© Shutterstock nuotr.

Paryžiaus užeigų ir restoranų evoliucija

Maždaug prieš 300 m. prancūzai iš skirtingų šalies regionų traukė į Paryžių. Kiekvienas turėjo savų svajonių ir siekė dideliame mieste rasti laimę. Kartu į Paryžių kraustėsi ir virėjai, kurie gamindavo patiekalus tiems, kuriuos kamuodavo savo krašto maisto ir kvapų ilgesys. Pamažėl Paryžiuje buvo galima atrasti kone visų šalies regionų virtuvės patiekalų.

Restoranai atsirado ne iš karto. Tokia restoranų kultūra, kokia yra šiandien, formavosi apie du šimtmečius. Anksčiau svečių namai ruošdavo maistą svečiams ir pakeleiviams. Tavernos dažniausiai siūlydavo vyno ir lengvų užkandžių, o vėliau joms buvo leista gaminti ir mėsos patiekalus.

Pirmąjį tikrąjį restoraną 1782 m. atidarė profesionalus šefas Antoine Beauvilliers. Kaimyninėje Anglijoje tuo metu restoranų kultūra buvo kur kas labiau pažengusi, todėl Paryžiuje atidarytą pirmąjį restoraną savininkas pavadino La Grande Taverne de Londres (liet., Didysis Londono restoranas).

Pirmąkart paryžiečiai maistą rinkosi iš meniu. Šio šefo sėkmė įkvėpė ir kitus steigti panašius restoranus, o po septynerių metų Paryžiuje jau veikė penkiasdešimt tokių maisto įstaigų. Per šimtmetį restoranų skaičius išaugo iki 1500, o šiandien jų yra apie 5200.

Išskirtiniai restoranai siūlė ne tik maistą, bet ir stengėsi savo svečius pamaloninti ir įmantriu interjeru, gražiais indais, gyva muzika, mandagiu aptarnavimu ir pan. Viskas turėjo kurti nekasdienę šventinę nuotaiką.

Paryžiečiai prie viso to taip priprato, jog šiandien šefui ir visai restorano komandai keliami vis nauji reikalavimai. Miestiečiai dabar nori sėdėti ne tik prabangioje aplinkoje, tačiau tikisi, jog skanus maistas bus šventė ne tik skrandžiui, bet ir akims – išskirtinai patiektas, įdomiai paserviruotas ir pan.

Paryžius – ieškantiems skonių ir potyrių
© Shutterstock nuotr.

Mažieji restoranų konkurentai

Aukšti Paryžiaus restoranų reikalavimai lėmė ir didesnes juose tiekiamo maisto kainas. Tačiau jau kelis dešimtmečius, silpsant šalies perkamajai galiai, paryžiečiai vertina kokybišką maistą už „protingą“ kainą. O iš didžiųjų restoranų šešėlio pamažu išlindo ir mažesnės užeigėlės – užkandinės, kavinės, kepyklėlės ir pan. Jų mieste yra tiek daug (virš 3000), jog nuo pasirinkimo gausos kartais ima suktis galva. Štai kelios, kurias žinoti, manau, pravers kiekvienam miesto svečiui.

Restaurant – klasikinis terminas. Restoranai Paryžiuje siūlo kokybišką, bet brangų maistą. Dažniausiai jie būna specializuoti: žuvies arba mėsos restoranas, vegetariškų patiekalų, kurios nors šalies virtuvės restoranas ir pan. Cuisine de terroire užrašas informuoja, jog restoranas siūlo kurio nors regiono patiekalus. Dar kiti siūlo labai įmantrius modernios virtuvės patiekalus.

Bistro(t) yra mažesni ir laisvesnio stiliaus nei restoranai. Maistas čia paprastesnis, pigesnis, o meniu gali būti parašytas tiesiog kreidele ant medinės lentos, kabančios ant sienos. Bistro dažniausiai siūlo dienos pietus (pranc. plat de jour). Juose rasite įprastus prancūziškus patiekalus: „Gaidį vyne“ (pranc., coc au vin), jautienos troškinį (pranc., pot au fou), anties šlaunelę (pranc., confit de canard), antrekotą (pranc., entrecôte) ar nugarinės (pranc., bavette) kepsnį. Jei prasidėjęs midijų sezonas, bistro visuomet rasite ir šviežių patiekalų iš šių jūros gėrybių.

Paryžius – ieškantiems skonių ir potyrių
© Shutterstock nuotr.

Bistrot àVin už savo malonią aplinką turėtų būti dėkingi angliškojo stiliaus vyno barams. Paryžiečiai juos pripažino ne iškart, nes daugelis jų yra buvusių tavernų ar kabaretų palikimas. Vieni šių bistro siūlo pigų maistą ir nebrangius gėrimus, tačiau yra tokių, kurie siūlo įvairaus gero vyno. Dažniausiai visuose Bistrot à Vin siūlomas maistas yra paprastas: dešrelės, kumpio ar sūrio patiekalai.

Brasserie pažodžiui išvertus reiškia „aludę“. Jas 1870 m. steigti pradėjo Alzaso ir Loratingijos karo pabėgėliai. Šiose aludėse jie pardavinėdavo alų ir vyną (daugiausiai Riesling ar Gewürztraminer). Maistas čia būdavo daugiausiai iš žuvies ir jūrų gėrybių. Ir šiandien šiose vietose galima užsisakyti didelius jūrų gėrybių padėklus, skirtus pasimėgauti net keliems svečiams. Daug aludžių, įrengtų tuo metu populiariuoju Art Nouveau stiliumi, atsidarė XIX-XX a. sandūroje.

Jose labai mėgo lankytis tuometiniai meno, kultūros ir net politikos atstovai. Aludės ir iki šiol pačios populiariausios laisvų susitikimų vietos, nes dirba iki gana vėlaus vakaro. Ir šiandien Paryžiuje galite rasti senesnių aludžių, įrengtų gražiosios epochos (pranc., La abelle Époque) stiliumi: su dideliais veidrodžiais, medžiu apkaltomis sienomis, mozaikomis.

Salon de Thé – kavinės, turinčios puikių kepinių, tortų, kokybiško karšto šokolado ir kitų skanėstų barą, galinčios pasiūlyti įvairių rūšių arbatos bei kavos, o pietų metu – nesudėtingų užkandžių: salotų, sumuštinių. Alkoholio, paprastai, jose nėra. Kavinės atsidaro iki pietų ir dirba iki vėlyvų pietų.

Café – tai kavinės, kuriose galima užsisakyti kavos ir įvairių alkoholinių gėrimų (kokteilių, aperityvų, vyno). Pietų metu šiose kavinėse siūloma nesudėtingų patiekalų (salotų, sezono metu – midijų su fri bulvytėmis). Paryžiuje tokios kavinės dažniausiai turi lauko terasą, kurioje galima mėgautis maistu ir stebėti aktyvų miesto gyvenimą. Jos atsidaro anksti ryte, o apie devintą vakare baigia savo darbą.

Paryžius – ieškantiems skonių ir potyrių
© hdlife.lt

Bar – tai amerikietiškus barus primenančios vietos. Baruose, kaip įprasta, galima išgerti ne tik kavos, bet ir alkoholinių kokteilių, stipresnių gėrimų (pvz., viskio). Barai žavi savitu, orginaliu interjeru, daugelis jų siekia išsiskirti tematika ir suburti kurios nors socialinės grupės atstovus. Barai gali būti: sporto, literatūros, meno, tam tikro muzikos stiliaus, politikos ir pan.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujausi recepetai