Įdomybės apie duoną

Senovės egiptiečiai duoną gamindavo jau prieš 10–12 tūkst. metų. Tą rodo raižiniai ant uolų. Jie sumaišydavo miltus su vandeniu ir palikdavo saulės atokaitoje ant įkaitusių akmenų, karštų pelenų arba netoli laužavietės.
© Shutterstock nuotr.

XIX a. Šveicarijoje buvo išrastas malūnas. Tuomet nereikėjo naudoti girnų, ir duona buvo kepama kur kas greičiau.

1917 m. pagaminta pirmoji duonos pjaustyklė.

1930 m. apie 90 % pardavinėjamos duonos buvo suraikyta dar kepyklose.

Senovėje tikėta, kad jeigu kepant duona skyla pusiau, vadinasi, laukia išsiskyrimas arba skurdas.

Protėviai kasmet vasario 5-ąją švęsdavo Duonos dieną. Įsigalėjus krikščionybei ši šventė buvo pavadinta šv. Agotos diena, o duona pradėta šventinti bažnyčiose.

Vengrijoje gyvuoja posakis – „Duona yra senesnė už žmogų“.

Šveicarijos vieno ežero dugne rastas 6 tūkst. metų senumo duonos kepalas.

Egiptiečių dievai Ozyris ir Izidė rūpinosi grūdais, geru derliumi ir gardžia duona.

Egzistuoja prietaras, kad įdėjus duonos į kūdikio lopšį, jis bus apsaugotas nuo ligų ir kitų negandų.

Kombainas per 9 sek. nupjauna tiek kviečių derliaus, kad iš jo galima iškepti 70 kepaliukų duonos.

Duonos kepalo laužimas pusiau simbolizuoja taiką.

Ilgiausias kada nors iškeptas duonos kepalas siekė 9 200 m. Šis milžinas buvo iškeptas 1996 m. Akapulke (Meksika).

Egipto piramides stačiusiems darbininkams už darbą mokėta duona.

Kiekvienas amerikietis per metus vidutiniškai suvalgo 24 kg duonos.

Skandinavai tiki, kad jei mergina ir vaikinas valgo duoną iš to paties kepaliuko, greičiausiai vienas kitą įsimylės.

Savaitraštis „Prie kavos“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rask tau tinkantį receptą