Moliūgų sriuba
© Fotolia nuotr.

Visi mes (na, dauguma mūsų) mėgstame sriubą. Kokių tik jų negaminame – priklausomai nuo sezono ir nuotaikos. Vasarą norisi lengvesnių, o rudenį, žiemą – sodresnių ir aštresnių sriubų. Tačiau kad ir kokią sriubą bevirtume, egzistuoja kelios taisyklės, kurias turėtų žinoti kiekvienas sriubų meistras. Taigi prieš virdami sriubą, nepamirškite:

1. Sūdyti kiekviename etape.

Sriubos gaminimas primena bokšto statymą. Statant bokštą, kiekvienas žemesnis lygis ar pakopa veikia esantį virš jo – jei viena kuri pakopa nėra stipri, sugrius visas bokštas. Panašiai ir verdant sriubą: jei vienoje gaminimo pakopoje sriuba nėra skani, vėliau niekas nepadės pagerinti jos skonio. Nesvarbu, nuo ko pradedate – ar nuo apkepintų svogūnų, maltos mėsos ar sultinio, kiekviename etape reikia sriubą atskirai skaninti druska ir pipirais. Atrodytų, per daug, bet iš tiesų tai ir yra pagrindinė sodraus, išbaigto sriubos skonio paslaptis – suteikti sodrų skonį kiekvienam jos sluoksniui.

2. Pasirinkti tinkamo sultinio.

Mes manome, kad kiekvieną sriubą galima virti su vištienos sultiniu. Bet vertėtų išbandyti ir kitus skonius. Jautienos sultinys suteikia sodrumo sriubai su makaronais, taip pat labai dera ir su tokiomis daržovėmis, kaip lapiniai kopūstai (angl. „kale“). Daržovių sultinys taip pat neskirtas vien vegetarams: kadangi jis pagamintas iš labai daug daržovių, jis tinka ir sriuboms su daug sudėtinių dalių, pavyzdžiui, kario sriuboms, ir pan. Žuvies sultinys yra akivaizdus pasirinkimas verdant žuvienę, bet tinka ir sriuboms iš mažai sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, pomidorų sriubai, nes suteikia joms pikantiškumo.

3. Naudoti įvairesnius prieskonius.

Ciberžolė suteikia ne tik spalvą, bet ir sodrų skonį. Kalendros suteikia sodrumo daržovių sriubai. Kuminai labai tinka sočioms mėsos sriuboms, pavyzdžiui, vištienos. Prieskonių berkite negailėdami: nors gali atrodyti, kad šaukštas prieskonių yra per daug, atskiesti skysčiu, jie netenka savo aitrumo.

4. Nepervirti.

Mūsų gyvenimo tempas vis spartėja, visi mes skubame ir dažniausiai vienu metu atliekame kelis darbus. Taip pat ir virtuvėje: įjungiame didžiausią karštį ir paliekame virti. Taip dažniausiai verdamos sriubos su mėsa – mums atrodo, kad reikia kuo stipresnės ugnies, kad viskas greitai išvirtų. O tada stebimės, kodėl sriuba ištižusi ir beskonė. Iš tiesų, norint išvirti skanią sriubą, reikia subtilumo: iš pradžių ją reikia lėtai užvirinti, ir vos tik užverda, kaitrą sumažinti, kad ji vos virtų (sriubos paviršius turi tik vos vos burbuliuoti ir judėti). Taip verdant, sudedamosios dalys geriau ištirps, išliks jų struktūra ir skonis.

5. Suteikti kreminę tekstūrą be grietinės ar grietinėlės.

Kreminę tekstūrą sriubai geriausiai suteikia grietinė ar grietinėlė. Bet kartais – reikia pripažinti, labai retai – norisi bent šiek tiek sveikesnio pasirinkimo. Labai gera alternatyva grietinėlei, suteikianti sodresnę tekstūrą liesai sriubai – kokosų pienas. Taip pat kreminę tekstūrą galima suteikti ir naudojant tam tikrą metodą – šiek tiek sutrinant sriubą rankiniu trintuvu. Tirščių turi likti, netrinkite iki trintos sriubos konsistencijos – tik porą kartų paspauskite trintuvo mygtuką, tada tekstūra bus sodri. Bet šlakelis grietinės taip pat nepakenks.

6. Būtinai šiek tiek rūgšties.

Prieš pat baigiant virti sriubą, būtinai reikia šliūkštelėti kažko rūgštaus. Svogūnų sriubai tiks baltas vynas, moliūgų sriubai – šlakelis obuolių acto, o tirštai aštriai kiaulienos sriubai – šlakelis alaus. Rūgštis suteikia sriubai skaidrumo ir paryškina skonį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujausi recepetai