Kaip Amerikos karinis jūrų laivynas sieks išlaikyti pranašumą prieš Rusiją ir Kiniją

 (1)
Vienas JAV karinio jūrų laivyno aukščiausių pareigūnų paviešino naują planą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad šios šalies jūrų pajėgos ir toliau turėtų pranašumą prieš savo konkurentes iš Rusijos ir Kinijos.
JAV lėktuvnešis "Enterprise"
JAV lėktuvnešis "Enterprise"
© Reuters/Scanpix

Naujasis dokumentas apibrėžia karinio jūrų laivyno strategiją, nors pačios pajėgos naudoja terminą „projektas“, kad pabrėžtų šios strategijos lankstumą ir prisitaikymą prie nuolat vykstančių pokyčių tiek technologijų, tiek karinės jūrų laivyno srityse, rašo interneto leidinys „Nationat Interest“.

„Šis projektas apibūdina egzistuojančias problemas ir tolesnius žingsnius, atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja tam tikras ateities neapibrėžtumas“, - sako JAV karinio jūrų laivyno operacijų vadovas admirolas Johnas Richardsonas.

„Turime suprasti, kad ne visada viską darysime teisingai, todėl eigoje akylai stebėsime ir vertinsime save ir savo aplinką. Mokysimės ir adaptuosimės, nuolat tapdami geresni, siekdami tobulumo“.

Richardsono projektas apibūdina strateginę aplinką ir išskiria keturias plačias veiksmų kryptis: stiprinti JAV karinio jūrų laivyno galią jūroje ir už jos ribų; kiekviename lygmenyje pasiekti aukštą mokymosi greitį; sustiprinti JAV karinių jūrų pajėgų komandą; plėsti ir stiprinti partnerių tinklą.

Kaip dokumente teigia Richardsonas, pastaraisiais metais JAV karinių jūrų pajėgų aplinka pasikeitė, tačiau galios jūroje pagrindai, išdėstyti JAV stratego kapitono Alfredo Thayerio Mahano dar XIX a., vis dar išlieka aktualūs.

„Amerikos interesai siekia žymiai toliau nei mūsų krantų. Kas buvo teisinga XIX a. pabaigoje, yra teisinga ir šiandien. Amerikos sėkmė priklauso nuo mūsų kūrybiškumo, lyderystės ir santykių su partneriais. Sparčiai globalėjančiame pasaulyje Amerikos sėkmė vis labiau priklauso nuo jos karinio jūrų laivyno“, - rašoma dokumente.

Egzistuoja trys galios „formuojančios sparčiai besikeičiančią aplinką“, kurioje veikia karinis jūrų laivynas. Pirmoji yra klasikinė jūrinė sistema – judėjimas vandenynuose, jūrose ir kitais vandens keliais ar net jūros dugnu. Antroji galia yra globali informacinė sistema – duomenys keliauja per serverius, povandeniniais kabeliais, palydovus ir bevieliais tinklais. Trečioji galia yra augantis technologijų kūrimo ir jų pritaikymo greitis.

„Šios trys galios ir jų sąveika turi didelę reikšmę JAV kariniam jūrų laivynui. Turime padaryti viską, kad pasinaudotume potencialu, kurį suteikia ši aplinka“, - dokumente teigia Richardsonas.

Skirtingai nei per pastaruosius 25 metus, JAV karinis jūrų laivynas nebegali tikėtis, kad atviroje jūroje jiems niekas nemes iššūkio. Rusai ir kinai sparčiai vejasi ir todėl JAV karinis jūrų laivynas turi vystytis dar sparčiau, kad didintų savo pranašumą.

„Tiek Rusija, tiek Kinija padidino savo karinę galią, kuri dabar leidžia jiems veikti kaip pasaulinėms galioms. Tikslų jie siekia augindami savo pažangiausių technologijų kovinį arsenalą, iš kurių daugelis ginklų yra orientuoti į mūsų silpnąsias vietas, - sako admirolas Richardsonas. - Jie toliau vystosi ir apsirūpina ginklais, sukurtais naujausių informacinių technologijų pagrindu. Tai tiek kinetiniai, tiek nekinetiniai ginklai, kurių veikimo diapazonas, tikslumas ir destrukciniai gebėjimai tampa vis didesni. Tiek Kinija, tiek Rusija įsitraukia į konkuravimą jūroje, kuris dažnai peržengia tradicines šiuolaikinio konflikto ribas. Rusų karinės jūrų pajėgos veikia reguliariai ir tuose pasaulio regionuose, kuriuose jų nebuvo matyti beveik du dešimtmečius. Kinijos jūrų pajėgos taip pat plečia savo veikimą visame pasaulyje“.

Tačiau kalbėti reikia ne tik apie Rusiją ir Kiniją. Mažiau grėsmingos šalys, tokios kaip Šiaurės Korėja ir Iranas, jau turi priėjimą prie pažangiausių technologijų, kas taip pat galėtų mesti iššūkį Amerikos dominavimui jūroje.

„Ir kitos šalys šiuo metu naudojasi pažangiosiomis technologijomis, kurios anksčiau buvo tik didžiųjų pasaulio galių privilegija – ši tendencija tęsis ir toliau“, - sako Richardsonas.

Kad būtų atsakyta į kylančius naujus iššūkius, JAV karinis jūrų laivynas pagerins savo karių rengimą, tarpusavio veiksmų koordinavimą, bendradarbiavimą su kitomis JAV karinėmis pajėgomis ir institucijomis.

„National Interest“ pateikia kelis svarbiausius dokumente išdėstytus tikslus:

1) Didinti ir modernizuoti strateginės reikšmės JAV povandeninio laivyno pajėgas. Tai fundamentalus tikslas, kuris būtinas Amerikos išlikimui.

2) Bendradarbiaujant su JAV jūrų pėstininkų korpusu, vystyti bendrą supratimą ir gebėjimus bei gebėti tautos lyderiams pasiūlyti daugiau sprendimo būdų. Nekonfliktinėse operacijose sprendimai turi apimti eskalavimo kontrolę JAV palankiomis sąlygomis. Taip pat būtina numatyti galimus kovos scenarijus tiek atviroje jūroje, tiek prie krantų, atsižvelgiant į vis stiprėjančias informacines technologijas. Visi galimi scenarijai turi numatyti ir smūgio iš tolimojo nuotolio grėsmę. Įvairias koncepcijas būtina testuoti ir koreguoti remiantis situacijų modeliavimu ir simuliacijomis, o jas įtvirtinti per laivyno pratybas, mokymąsi padaliniuose ir egzaminavimą.

3) Būtinas tolesnis informacinio karo gebėjimų stiprinimas. Svarbu apimti visą galimą informacinio karo spektrą, įtraukiant kosmosą ir kibernetinę erdvę.

4) Sparčiau reaguoti į šiandieninius galios poreikius, išnagrinėti alternatyvius laivyno modelius. Į šias pastangas įeis naujų jūrinių platformų ir formų paieška, atsižvelgiant į tai, kad visa aplinka vis labiau remiasi informacinėmis technologijomis.

5) Diegti geriausias individualias, komandos ir organizacijų praktikas, kad mokymasis būtų greitas ir taptų rutina.

6) Praplėsti mokymuisi skirtų technologijų, simuliatorių, elektroninių žaidimų, analitikos ir kitų įrankių naudojimą, šitaip skatinant kūrybiškumą, greitumą ir įžvalgumą.

7) Optimizuoti JAV karinio jūrų laivyno intelektinius gebėjimus, tokiu būdu padidinant kovinį efektyvumą ir produktyvumą. Suprasti istorijos pamokas, kad netektų jų kartoti.

8) Aktyviai įgyvendinti pagrindinius programos „Jūreivis 2025“ principus. Tai reiškia priėjimą prie duomenų ir analitikos, daugiau karjeros pasirinkimų ir lankstumo, didesnes šeimos paramos galimybes ir individualiai pritaikytą mokymą.

9) Pagreitinti „Jūrininkas 2025“ programos įgyvendinimą, kad būtų įdiegtas platesnis informacinių technologijų naudojimas gerinant personalo sistemą ir modernizuojant karių mokymąsi.

10) Sustiprinti ir praplėsti lyderystės skatinimo programas, kad būtų sustiprintas JAV karinio jūrų laivyno komandos atsidavimas profesijai. Lyderystės skatinimas koncentruosis į jūrų pajėgas ir prasidės pačioje karjeros pradžioje, koncentruojantis į karių charakterius ir jų atsidavimą svarbiausioms JAV karinio jūrų laivyno vertybėms.

11) Sustiprinti organizacinę integraciją ieškant balanso tarp administracinių reikalavimų ir per laiką įgytos naudingos praktikos. Tikslas – dar kartą atsigręžti į lyderius ir suteikti jiems galią vystyti savo komandas. Sustiprinti karinio jūrų laivyno lyderių vaidmenį vadovaujant civiliams profesionalams.

12) Paskatinti visų lygių integraciją su JAV Jungtinėmis pajėgomis ir tarpinstituciniais partneriais. Svarbu įtraukti dabarties ir ateities planavimą, vystymosi gebėjimus ir atestavimą.

13) Suteikti prioritetą svarbiausiems tarptautiniams partneriams, bendradarbiaujant su jais per keitimąsi informacija, sąveikos gerinimo iniciatyvas ir bendras operacijas. Išnagrinėti bendrų operacijų galimybes ateityje.

14) Gilinti dialogą su privačiomis tyrimų ir vystymo laboratorijomis ir akademikais. Užtikrinti, kad JAV karinio jūrų laivyno laboratorijos ir tyrimų centrai būtų konkurencingi ir efektyviai bendradarbiautų su savo partneriais iš privataus sektoriaus.

15) Didinti ir plėsti sąveiką su komercine industrija. Siekti naujų bendradarbiavimo galimybių su netradiciniais partneriais.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Karo laukas

Waffen-SS kario atsiminimai: gėda, kad mes ne patys nuvertėme režimą
 (102)

<div><em>Waffen-SS</em> kario atsiminimai: gėda, kad mes ne patys nuvertėme režimą</div>
J. Vossas Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo 6-osios SS kalnų jėgerių divizijos „Nord“ 11-ajame pulke „Reinhard Heydrich“. Savo knygoje „Juodasis edelveisas. Waffen-SS kario atsiminimai“, parašytoje Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės nelaisvėje 1945–1946 m., jis pasakoja apie tarnybą Waffen-SS gretose, į kurias įstojo 1943 m. pradžioje, būdamas septyniolikos, aprašo kovas su sovietais Karelijoje ir Suomijoje, su amerikiečiais – Vogėzuose, Mozelio bei Saro srityje.

Miręs paskutinis Bresto tvirtovės gynėjas priminė vieną didžiausių 1941 metų dramų (102)

Miręs paskutinis Bresto tvirtovės gynėjas priminė vieną didžiausių 1941 metų dramų
Praėjus 75 metams po vieno pirmųjų įnirtingiausių Vermachto ir Raudonosios Armijos susirėmimų per Antrąjį pasaulinį karą mirė paskutinis Bresto tvirtovės gynėjas Borisas Faeršteinas. Jam buvo 96 metai.

Rusijos kariuomenė išsiparduoda: pirkėjų laukia vatinės striukės (40)

Rusijos kariuomenė išsiparduoda: pirkėjų laukia vatinės striukės
Rusijos gynybos ministerija ruošiasi gerokai pravalyti savo sandėlius ir garažus – suplanuoti daugiau nei šimtas aukcionų, kuriuose bus galima įsigyti įvairių daiktų ir technikos, kuri nebeturi perspektyvos rusų kariuomenėje.

„Dievo miestas” 2016: kriminalinės gaujos pakelti rankų neketina (1)

„Dievo miestas” 2016: kriminalinės gaujos pakelti rankų neketina
2002 metais pasirodęs filmas „Dievo miestas“ Rio de Žaneirą nutapė kitokiomis spalvomis: istorija apie favelose vykstančius gaujų tarpusavio karus, narkomafijos įtaką ir policijos reidus kino mėgėjams paliko didelį įspūdį.

JAV vis garsiau kalbama apie „išmanųjį“ ginklą (5)

JAV vis garsiau kalbama apie „išmanųjį“ ginklą
Daugelis iš mūsų yra matę „kietų“ vaizdelių apie nenugalimąjį Džeimsą Bondą, kuriuose rodomas „Walther PPK/S“, aktyvuojamas tik po sąlyčio su garsiojo agento delnu. Kitaip tariant, jei „blogas“ vaikinukas šį ginklą pačiumpa ir mėgina nušauti merginų numylėtinį superšnipą, jo bandymai neišvengiamai baigiasi nesėkme.