Kaip Amerikos karinis jūrų laivynas sieks išlaikyti pranašumą prieš Rusiją ir Kiniją

 (1)
Vienas JAV karinio jūrų laivyno aukščiausių pareigūnų paviešino naują planą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad šios šalies jūrų pajėgos ir toliau turėtų pranašumą prieš savo konkurentes iš Rusijos ir Kinijos.
JAV lėktuvnešis "Enterprise"
JAV lėktuvnešis "Enterprise"
© Reuters/Scanpix

Naujasis dokumentas apibrėžia karinio jūrų laivyno strategiją, nors pačios pajėgos naudoja terminą „projektas“, kad pabrėžtų šios strategijos lankstumą ir prisitaikymą prie nuolat vykstančių pokyčių tiek technologijų, tiek karinės jūrų laivyno srityse, rašo interneto leidinys „Nationat Interest“.

„Šis projektas apibūdina egzistuojančias problemas ir tolesnius žingsnius, atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja tam tikras ateities neapibrėžtumas“, - sako JAV karinio jūrų laivyno operacijų vadovas admirolas Johnas Richardsonas.

„Turime suprasti, kad ne visada viską darysime teisingai, todėl eigoje akylai stebėsime ir vertinsime save ir savo aplinką. Mokysimės ir adaptuosimės, nuolat tapdami geresni, siekdami tobulumo“.

Richardsono projektas apibūdina strateginę aplinką ir išskiria keturias plačias veiksmų kryptis: stiprinti JAV karinio jūrų laivyno galią jūroje ir už jos ribų; kiekviename lygmenyje pasiekti aukštą mokymosi greitį; sustiprinti JAV karinių jūrų pajėgų komandą; plėsti ir stiprinti partnerių tinklą.

Kaip dokumente teigia Richardsonas, pastaraisiais metais JAV karinių jūrų pajėgų aplinka pasikeitė, tačiau galios jūroje pagrindai, išdėstyti JAV stratego kapitono Alfredo Thayerio Mahano dar XIX a., vis dar išlieka aktualūs.

„Amerikos interesai siekia žymiai toliau nei mūsų krantų. Kas buvo teisinga XIX a. pabaigoje, yra teisinga ir šiandien. Amerikos sėkmė priklauso nuo mūsų kūrybiškumo, lyderystės ir santykių su partneriais. Sparčiai globalėjančiame pasaulyje Amerikos sėkmė vis labiau priklauso nuo jos karinio jūrų laivyno“, - rašoma dokumente.

Egzistuoja trys galios „formuojančios sparčiai besikeičiančią aplinką“, kurioje veikia karinis jūrų laivynas. Pirmoji yra klasikinė jūrinė sistema – judėjimas vandenynuose, jūrose ir kitais vandens keliais ar net jūros dugnu. Antroji galia yra globali informacinė sistema – duomenys keliauja per serverius, povandeniniais kabeliais, palydovus ir bevieliais tinklais. Trečioji galia yra augantis technologijų kūrimo ir jų pritaikymo greitis.

„Šios trys galios ir jų sąveika turi didelę reikšmę JAV kariniam jūrų laivynui. Turime padaryti viską, kad pasinaudotume potencialu, kurį suteikia ši aplinka“, - dokumente teigia Richardsonas.

Skirtingai nei per pastaruosius 25 metus, JAV karinis jūrų laivynas nebegali tikėtis, kad atviroje jūroje jiems niekas nemes iššūkio. Rusai ir kinai sparčiai vejasi ir todėl JAV karinis jūrų laivynas turi vystytis dar sparčiau, kad didintų savo pranašumą.

„Tiek Rusija, tiek Kinija padidino savo karinę galią, kuri dabar leidžia jiems veikti kaip pasaulinėms galioms. Tikslų jie siekia augindami savo pažangiausių technologijų kovinį arsenalą, iš kurių daugelis ginklų yra orientuoti į mūsų silpnąsias vietas, - sako admirolas Richardsonas. - Jie toliau vystosi ir apsirūpina ginklais, sukurtais naujausių informacinių technologijų pagrindu. Tai tiek kinetiniai, tiek nekinetiniai ginklai, kurių veikimo diapazonas, tikslumas ir destrukciniai gebėjimai tampa vis didesni. Tiek Kinija, tiek Rusija įsitraukia į konkuravimą jūroje, kuris dažnai peržengia tradicines šiuolaikinio konflikto ribas. Rusų karinės jūrų pajėgos veikia reguliariai ir tuose pasaulio regionuose, kuriuose jų nebuvo matyti beveik du dešimtmečius. Kinijos jūrų pajėgos taip pat plečia savo veikimą visame pasaulyje“.

Tačiau kalbėti reikia ne tik apie Rusiją ir Kiniją. Mažiau grėsmingos šalys, tokios kaip Šiaurės Korėja ir Iranas, jau turi priėjimą prie pažangiausių technologijų, kas taip pat galėtų mesti iššūkį Amerikos dominavimui jūroje.

„Ir kitos šalys šiuo metu naudojasi pažangiosiomis technologijomis, kurios anksčiau buvo tik didžiųjų pasaulio galių privilegija – ši tendencija tęsis ir toliau“, - sako Richardsonas.

Kad būtų atsakyta į kylančius naujus iššūkius, JAV karinis jūrų laivynas pagerins savo karių rengimą, tarpusavio veiksmų koordinavimą, bendradarbiavimą su kitomis JAV karinėmis pajėgomis ir institucijomis.

„National Interest“ pateikia kelis svarbiausius dokumente išdėstytus tikslus:

1) Didinti ir modernizuoti strateginės reikšmės JAV povandeninio laivyno pajėgas. Tai fundamentalus tikslas, kuris būtinas Amerikos išlikimui.

2) Bendradarbiaujant su JAV jūrų pėstininkų korpusu, vystyti bendrą supratimą ir gebėjimus bei gebėti tautos lyderiams pasiūlyti daugiau sprendimo būdų. Nekonfliktinėse operacijose sprendimai turi apimti eskalavimo kontrolę JAV palankiomis sąlygomis. Taip pat būtina numatyti galimus kovos scenarijus tiek atviroje jūroje, tiek prie krantų, atsižvelgiant į vis stiprėjančias informacines technologijas. Visi galimi scenarijai turi numatyti ir smūgio iš tolimojo nuotolio grėsmę. Įvairias koncepcijas būtina testuoti ir koreguoti remiantis situacijų modeliavimu ir simuliacijomis, o jas įtvirtinti per laivyno pratybas, mokymąsi padaliniuose ir egzaminavimą.

3) Būtinas tolesnis informacinio karo gebėjimų stiprinimas. Svarbu apimti visą galimą informacinio karo spektrą, įtraukiant kosmosą ir kibernetinę erdvę.

4) Sparčiau reaguoti į šiandieninius galios poreikius, išnagrinėti alternatyvius laivyno modelius. Į šias pastangas įeis naujų jūrinių platformų ir formų paieška, atsižvelgiant į tai, kad visa aplinka vis labiau remiasi informacinėmis technologijomis.

5) Diegti geriausias individualias, komandos ir organizacijų praktikas, kad mokymasis būtų greitas ir taptų rutina.

6) Praplėsti mokymuisi skirtų technologijų, simuliatorių, elektroninių žaidimų, analitikos ir kitų įrankių naudojimą, šitaip skatinant kūrybiškumą, greitumą ir įžvalgumą.

7) Optimizuoti JAV karinio jūrų laivyno intelektinius gebėjimus, tokiu būdu padidinant kovinį efektyvumą ir produktyvumą. Suprasti istorijos pamokas, kad netektų jų kartoti.

8) Aktyviai įgyvendinti pagrindinius programos „Jūreivis 2025“ principus. Tai reiškia priėjimą prie duomenų ir analitikos, daugiau karjeros pasirinkimų ir lankstumo, didesnes šeimos paramos galimybes ir individualiai pritaikytą mokymą.

9) Pagreitinti „Jūrininkas 2025“ programos įgyvendinimą, kad būtų įdiegtas platesnis informacinių technologijų naudojimas gerinant personalo sistemą ir modernizuojant karių mokymąsi.

10) Sustiprinti ir praplėsti lyderystės skatinimo programas, kad būtų sustiprintas JAV karinio jūrų laivyno komandos atsidavimas profesijai. Lyderystės skatinimas koncentruosis į jūrų pajėgas ir prasidės pačioje karjeros pradžioje, koncentruojantis į karių charakterius ir jų atsidavimą svarbiausioms JAV karinio jūrų laivyno vertybėms.

11) Sustiprinti organizacinę integraciją ieškant balanso tarp administracinių reikalavimų ir per laiką įgytos naudingos praktikos. Tikslas – dar kartą atsigręžti į lyderius ir suteikti jiems galią vystyti savo komandas. Sustiprinti karinio jūrų laivyno lyderių vaidmenį vadovaujant civiliams profesionalams.

12) Paskatinti visų lygių integraciją su JAV Jungtinėmis pajėgomis ir tarpinstituciniais partneriais. Svarbu įtraukti dabarties ir ateities planavimą, vystymosi gebėjimus ir atestavimą.

13) Suteikti prioritetą svarbiausiems tarptautiniams partneriams, bendradarbiaujant su jais per keitimąsi informacija, sąveikos gerinimo iniciatyvas ir bendras operacijas. Išnagrinėti bendrų operacijų galimybes ateityje.

14) Gilinti dialogą su privačiomis tyrimų ir vystymo laboratorijomis ir akademikais. Užtikrinti, kad JAV karinio jūrų laivyno laboratorijos ir tyrimų centrai būtų konkurencingi ir efektyviai bendradarbiautų su savo partneriais iš privataus sektoriaus.

15) Didinti ir plėsti sąveiką su komercine industrija. Siekti naujų bendradarbiavimo galimybių su netradiciniais partneriais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Karo laukas

Buvusi Hitlerio maisto ragautoja papasakojo apie patirtą siaubą „Vilko irštvoje“ (42)

Buvusi Hitlerio maisto ragautoja papasakojo apie patirtą siaubą „Vilko irštvoje“
Kiekvienas patiekalas galėjo būti paskutinis jos gyvenime. Baigusios valgyti prėskus vegetarinius valgius 25 m. amžiaus Margot Wolk ir jaunos jos kolegės apsipildavo ašaromis ir pasikūkčiodamos verkdavo, džiaugdavosi, kad liko gyvos.

Ateities šautuvas: koks jis bus? (15)

Ateities šautuvas: koks jis bus?
Ginklų gamybos lyderiai ne kartą anonsavo „ateities šautuvų“ sukūrimą, bet per paskutiniuosius 30-40 metų nė viena iš revoliucinių idėjų nepasiekė masinės gamybos. Veiksmai, reikalingi lokalinių konfliktų sąlygomis ir antiteroristinės operacijos reikalauja naujų sprendimų kuriant šaunamuosius ginklus.

Atskleista baisi tiesa apie Holokaustą Ukrainoje: 1 iš 4 karo metu nužudytų žydų buvo ukrainietis (56)

Atskleista baisi tiesa apie Holokaustą Ukrainoje: 1 iš 4 karo metu nužudytų žydų buvo ukrainietis
Praėjus 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, katalikų kunigas iš Prancūzijos Patrikas Desbois leidosi į kelionę savo senelio pėdsakais, kuris kalėjo nacių koncentracijos stovykloje. Savo kelionėje jis atskleidė, kokio žiaurumo ir masto Holokaustas iš tiesų vyko Ukrainoje.

Sužinokite, kaip Pirmasis pasaulinis karas pakeitė Europą

Sužinokite, kaip Pirmasis pasaulinis karas pakeitė Europą
1914 metais liepos 28 dieną Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai. Šią dieną prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Per kitus ketverius metus žuvo milijonai žmonių. Bet kas dar pasikeitė?

Susipažinkite su JAV kariu, kuris ne tik išgyveno 27 kartus peršautas teroristų, bet ir juos nužudė (29)

Susipažinkite su JAV kariu, kuris ne tik išgyveno 27 kartus peršautas teroristų, bet ir juos nužudė
Prieš aštuonerius metus JAV karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) kariui Mike‘ui Day Irake peršovė kojas, rankas ir pilvą. Iš viso kulkos jį kliudė 27 kartus.