„Baigėsi mano kontraktas ir nėra man ką galvoti. Niekam nebuvo paslaptis, kad šie metai – jau paskutiniai. Nieko neslėpiau, niekas ir nesikeičia. 10 metų rinktinėje – tai tikrai gražus laikotarpis. Buvo ir skaudžių pralaimėjimų, ir gražių pergalių. Viską apgalvojęs aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad daug kas pavyko. Kai kas nepavyko, bet ateina laikas, kai viskas turi baigtis“, – Vilniaus oro uoste pareiškė iš Rio de Žaneiro sugrįžęs J. Kazlauskas.
Jis tikino, kad nebijo užleisti savo vietos kitam strategui, nes mūsų šalyje jų – daug ir gerų.
„Galvoju, kad Lietuvoje labai daug gerų trenerių. Buvo daug kartų, kai treneriai keitėsi, o niekas nepasikeitė – rinktinė kaip kovojo dėl aukščiausių vietų, taip ir kovojo“, – sakė J. Kazlauskas.
Jis įvardijo ir pagrindinę priežastį, kodėl lietuviams antroje olimpiados pusėje pritrūko kvapo.
„Pirmą kartą per ketverius metus mes neturėjome fizinio pasirengimo. Stengėmės tik išlaikyti tą sportinę formą, o ne pakrauti akumuliatorius. Labai norėjome, kad gera forma būtų iš pat pradžių, kas ir buvo. Bet tada greičiai sulėtėjo ir bėdos prasidėjo. Rungtynėse su Ispanija mes patyrėme ne nokdauną, o nokautą ir psichologiškai nebeatsitiesėme“, – pastebėjo J. Kazlauskas.