Trečius metus iš eilės nacionalinės komandos dvyliktuko slenkstį peržengti norintis žaidėjas kartu su DELFI pasidalino mintimis apie rinktinės naujokus, būsimą komandos žaidimą bei norą įrodyti savo galimybes Lietuvos krepšinio gerbėjams.
- Rinktinės dvyliktuke rungtyniavai pastaruosius dvejus metus, dar dvejus metus prieš tai buvai kviečiamas į rinktinės stovyklas. Rinktinėje tavęs naujoku pavadinti negalima, tad ar dar jutai jaudulį šiemet prisijungdamas prie nacionalinės komandos?
- Aš manau, kad visiems – tiek senbuviams, tiek naujokams tas „jauduliukas“ išlieka. Visgi po ilgo laiko tarpo pamatai žmones, kurių nematei metus. Be abejo, jaudulys nebėra toks pat, koks buvo pirmosiomis stovyklomis. Žinau, kas laukia treniruočių metu, tvarką rinktinėje, todėl tai yra malonus rūpestis.
- Renaldas Seibutis viename iš savo interviu žurnalistams teigė negalintis patikėti, kad jis jau yra vienas iš senesnių krepšininkų šių metų rinktinėje. Ar pats esi pamąstęs, kad nacionalinėje komandoje rungtyniauja nemaža grupelė už tave jaunesnių žaidėjų?
- Taip. Iš tikrųjų, dažnai tokių minčių kyla. Pavyzdžiui, Domantas Sabonis už mane yra jaunesnis septyneriais metais. Atrodo, tik nesenai buvau pats jaunesnis, tačiau dabar slenkuosi į viduriuką. Tokios mintys dažnai aplanko, tačiau tai yra natūralus procesas ir visi jį praeina.
- Kalbant apie komandos naujokus, bene geriausiai pažįsti Domantą Sabonį, su kuriuo esi žaidęs Malagos „Unicaja“ komandoje 2013-2014 metų sezone. Ar nustebino sėkmingas rinktinės debiutanto žaidimas draugiškų rungtynių ciklo pradžioje?
- Ne, nenustebino. Galbūt toks jo žaidimas nustebino tuo, kurie nėra matę Domanto žaidžiančio. Su juo žaidžiau vienerius metus Malagoje, stebėjau, kaip jis žaidžia ir praėjusiame sezone, kalbėjau su juo, todėl man toks Domanto žaidimas nėra staigmena. Jis gali žaisti ir dar geriau ir, manau, tai pamatysime. Dar būdamas septyniolikos metų „Unicaja“ komandoje Domantas kaip lygus su lygiais treniruotėje žaisdavo su kitais krepšininkais.
- Vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas minėjo, jog įtraukiant į galutinį rinktinės dvyliktuką jaunus krepšininkus, iškyla rizika, jog šie neatlaikys įtampos čempionato metu. Tavo manymu Domantas Sabonis būtų pajėgus atlaikyti tokį išbandymą?
- Tai priklauso. Apie mane daugelis taip pat kalbėjo, kad draugiškose rungtynėse ankstesniais metais atrodydavau geriau nei čempionato metu. Tiesa, nemanau, kad tai yra vien įtampos pasekmė. Į sėkmingą pasirodymą susideda daug aspektų ir tikiuosi, kad šiemet to nebus man. Kalbant apie kitus, sunku spręsti. Jeigu Domantas Sabonis gaus pakankamai žaidybinio laiko ir pasitikėjimo, viskas bus gerai.
- Prieš draugiškas rungtynes buvo daug kalbėta apie sunkiojo krašto puolėjo pozicijos problematiką, tačiau rungtynėse su australais rinktinė parodė, kad problemas galima išspręsti. Kokį tau įspūdį paliko tvarkymasis su šios pozicijos iššūkiais?
- Minėjau, kad tai yra per daug išpūstas burbulas ir problema yra mažesnė nei jį eskaluojama. Kol kas draugiškos rungtynės tą ir parodė. Žinoma, kol kas anksti kažką spręsti – nei australai, nei mes dar nebuvome geriausioje savo formoje, tad viską parodys tik ateitis. Paulius Jankūnas bus pagrindinis vedlys šioje pozicijoje, gali padėti ir kiti žaidėjai, pavyzdžiui, Jonas Mačiulis rungtyniavęs sunkiojo krašto pozicijoje Madrido „Real“ komandoje. Toks vaidmuo gali atitekti ir man.
- Puikiai pasirodei pirmose draugiškose rungtynėse – pataikei tritaškius, atlikai ne vieną dėjimą, puikiai kovojai dėl atšokusių kamuolių. Norisi užtikrintai žygiuoti rinktinės dvyliktuko link?
- Be abejo. Ypatingai, kuomet žaidi užsienyje, prie savų žiūrovų norisi parodyti, jog pastaruosius metus nestovėjau vietoje. Šiemet taip pat turėjau nemažai atostogų, todėl grįžęs į aikštelę turėjau papildomos energijos ir noro žaisti.
- Šių metų rinktinės veidas žada gerokai skirtis, lyginant su praėjusių metų ekipa. Komandoje nebus mažiausiai šešių 2014 m. sudėties žaidėjo. Ar dėl to teko pastebėti tam tikrų pokyčių Jono Kazlausko sumanymuose šių metų treniruotėse?
- Manau, kad kiekvienais metais kažkas atsisako padėti komandai ar neatvažiuoja į rinktinę dėl traumų. Būtent dėl to rinktinės braižas skiriasi. Manau, jis skirsis ir šiemet. Viskas turėtų išryškėti artimiausių rungtynių metu, kuomet galbūt bus daugiau rotuojami pagrindiniai žaidėjai, nerungtyniavę pirmuosiuose susitikimuose. Kaip bebūtų, pagrindiniai akcentai nesiskirs – vyraus kieta gynyba ir greitas krepšinis. Aišku, turime ir ypatingai individualiai stiprių krepšininkų, pavyzdžiui, Joną Valančiūną, tačiau vis tiek pagrindinė rinktinės stiprybė – komandinis žaidimas.
- Truputėlį pabėgime nuo krepšinio. Rinktinėje Antanas Kavaliauskas auginą vešlią barzdą, tokią turi ir Jonas Valančiūnas, o į pirmąsias rinktinės stovyklas Paulius Jankūnas atvyko užsiauginęs ūsus. Ar tau nekilo mintis pačiam užsiauginti barzdą arba ūsus?
- Na, jeigu augtų, galbūt ir užsiauginčiau. Iš tikrųjų, nemanau, kad man barzda arba ūsai tiktų. Geriau jau paauginti ilgesnius plaukus.