„Varžovams teisėjavimas Vilniuje buvo tiesiog puikus, o mums Belgrade, deja, toks nebuvo. Manau, kad prasižengta galėjo būti stabdant M. Gecevičių, nors dar turėčiau pasižiūrėti kartojimą. Martyno užduotis buvo atakuoti iš toli, jei tam bus proga, arba veržtis link krepšio, jei varžovai aktyviai ginsis. Spėju, kad prieš jį prasižengė, bet švilpukas, deja, tylėjo, nors po rungtynių Martyno rankos buvo nutrankytos iki kraujų", - apmaudą liejo strategas.
A. Petrovičius didžiavosi auklėtiniais, kurių tikslas išlieka toks pat - iškovoti kelialapį į Eurolygą.
„Mūsų tikslas – pelnyti kelialapį į Eurolygą kitam sezonui. Kelias per Europos taurę buvo žymiai sunkesnis, kadangi priekyje laukė ne tik Kijevo „Budivelnik“, bet ir, veikiausiai, Kazanės „Uniks“, o tai jau beveik neįmanoma misija. Tikiuosi, dabar įvykdysime savo užduotį kovodami Lietuvos čempionate“, – dėstė A. Petrovičius.