Mindaugo Slapšio, pirmojo Lietuvos motociklininko, pasiekusio Dakaro ralio finišą, teigimu, šiose lenktynėse jam sunkiausia buvo pojūtis, kad tu esi vienas.
„Prisimenu, turėjau penktą Dakaro dieną. Nuo pat lenktynių pradžios, kiekviena jos diena vis sunkėjo ir sunkėjo, o ta penktoji buvo kulminacija. Buvo sunkus greičio ruožas kopose, prasidėjo kruša, sutemo, prisidėjo ir pats nuovargis, tad psichologiškai ir fiziškai buvo sunku tą distanciją pabaigti. Norėjosi pasitraukti“, - pasakojo motociklininkas.
Tuo tarpu kitas lietuvis Antanas Juknevičius, kuris šiais metais Dakarą šturmuoja kaip pilotas, prisimena istorija, kai mechanikai per naktį remontuodami automobilį prie oro įsiurbimo angos paliko medžiagos skepetą. Pasak jo, jei ne tas įvykis, tai 2009 metais jis su Aurelijumi Petraičiu būtų pasiekę daug aukštesni rezultatą.
Aurelijus Petraitis, prisiminęs savo įveiktus Dakaro ralius, tiesiai sako: „Dakaras buvo tikras gyvenimo potyris, kuris tave pakratė, iškratė ir išdulkino, tikrąją to žodžio prasme. Prisiminu pati kvailiausia įvykį antrajame Dakare. Atrodo, Dakaras su sniegu nieko bendro neturi, bet prieš pat pirmą jo startą 2004 m. Prancūzijoje snigo ir kaip nekeista labai stipriai.
Net nespėjus startuoti, į mūsų automobilio galą atsitrenkė kitas lenktyninis automobilis pakankamai stipriai. Tad šis įvykis man yra pats paradoksaliausias, nes tu nežinai, kada kas gali atsitikti Dakare“, - dalinosi prisiminimais Aurelijos Petraitis.
Tad keletą Dakaro ralio istorijų iš pirmų lūpų kviečiame išgirsti trumpame video siužete.