Savo įsirengtoje studijoje D. Andersonas plušėjo dvejus metus, ten ir gimė pirmasis jo albumas. Taip ir neradęs įrašų kompanijos, kuri susidomėtų jo darbais, muzikantas nusprendė pats pasirūpinti, kad jo muziką išgirstų žmonės.
Ribojamas pinigų stygiaus, muzikantas kartu su bičiuliu Russellu nusprendė, kad vienas iš galimų įrašų platinimo būdų – tiesiog eiti nuo durų prie durų ir siūlyti savo muziką. Draugas procesą filmavo.
Internete paskelbtame vaizdo įraše, kuris peržiūrėtas jau tūkstančius kartų, D. Andersonas beldžiasi į Dublino gyventojų duris, stabdo praeivius tiesiog gatvėje ir siūlo labai paprastą dalyką – susipažinti su jo kūryba.
Panašu, kad Dublino gyventojams D. Andersono muzika patiko. Vieni tiesiog prie durų slenksčio imdavo šokti, kiti – tiesiog linguoti į taktą.
Vaizdo įraše įamžinta ir akimirka, kai pora žmonių per labai trumpą laiką apsisprendžia įsigyti albumą – jiems tiesiog labai patiko, ką išgirdo.
Skelbiama, kad per dvi dienas, eidamas nuo durų prie durų, muzikantas su draugu pardavė apie 20 albumo kopijų. Dar 500 albumų parduoda internete paskelbus šį vaizdo įrašą.