„Šitas vaidmuo filme „Zero III” yra retas atvejis, kai man tenka vaidinti ne femme fatale ir mano personažas nemiršta. Nes įprastai man tenka visokio dramatiško likimo karalienės, ryškios labai. Šiame filme mano personažas ryškus, bet lieka gyvas – nežinau, iki ko tai nuves”, - sakė aktorė.
„Negalėčiau pasakyti, kad kas nors buvo sunku kuriant šį filmą. Atvirkščiai, pagauni azartą, pradedi norėti dar, ir tada viskas taukšt ir baigta. Nors kai vyksta naktinės pamainos, atrodo šalta, sunku, užduočių milijonas, tas kraujas limpa. Mus gi su Rimante Valiukaite kaip į barščius įmetė, net pats režisierius Emilis Vėlyvis to nesitikėjo, kad taip bus toje muštynių scenoje. Ir žinoma, kad būtent ta muštynių scena įdomiausia, jei neklystu, pirmoji tokia Lietuvos kino istorijoje, kur ne šiaip už plaukų pasitampoma. Kaskadininkų nebuvo, viską ilgai kūrėme pačios, o kai žiūrėjau filmą, atrodė, kad ta scena prabėgo per sekundę”, - prisiminė I. Jankauskaitė.
„Manau, kad Lietuvoje politinė situacija net baisesnė nei parodyta filme. Bet aš nematau tame nieko negatyvaus – reikia matyti situaciją ne tokią, kokia ji turėtų būti, o tokią, kokia ji iš tikrųjų yra. Ir sugebėti joje normaliai jaustis. Štai tai yra vakarų pasaulio pati didžiausia joga”, - apibendrino aktorė.
Kalbėdama apie lietuvišką kiną, I. Jankauskaitė pasidžiaugė, kad jis apskritai vysta, ir tai yra didžiausia laimė bet kokiam jame dalyvaujančiam asmeniui. „Mūsų profesija yra tokia, kad mes nuolat turime praktikuoti, kitaip nebūsime geroje formoje. O kinas Lietuvoje vyksta retai, negali gyventi vien tuo. Kokybine prasme su kinu yra labai gerų poslinkių. Aš sąžiningai einu į visus lietuviškus filmus, jei tik turiu laiko, net jei žinau, kad mane nuvils. Bet tik taip gaunu teisę vertinti, nes nieko nėra baisiau, kaip sakyti, kad filmas prastas, bet jo nemačiau. Tai gal pažiūrėk?”, - mėgėjams kritikuoti rekomenduoja „Zero III” aktorė.
„Turbūt pasakysiu nepopuliariai, kaip aktorei gal ir nederėtų, bet aš nelabai mėgstu kino su prasmingomis prasmėmis, varvančiu kranu, dideliu nutylėjimu. Man patinka, kai yra veiksmas, kai yra aišku, kas ir kodėl. Labai mėgstu psichologinį kiną, trilerius, siaubo filmus. Ir labai linkiu Emiliui sukurti tikrą siaubo kiną. Tikrą. Aš pažadu filmuotis be grimo”, - interviu pažadu pabaigė I. Jankauskaitė.