Ekrane Algio Greitai ir Justo Mamontovo personažai Litofcai – nelabai agresyvių jaunų Vilniaus padugnių parodija. Litofcas – tai rusiško kalėjimo subkultūros (fėnios) ir apgailėtino lietuviško mokyklinio švietimo suformuotas asmuo, kurio pasaulis apsiriboja prastais TV kanalais ir trynimusi „Akropolyje“. Litofcas geros dūšios, bet tik savo padjiezdo išsilavinimą gavęs kvailelis, stereotipų pritvinkęs ir savo teises žinantis pilietis. Jis atrado internetą ir suvokė, kad savo kvailumą (gyvenimo tiesas) gali skleisti visai Lietuvai. Litofco tėvai – užaugę ir pragyvenę tame pačiame rajone, draugai – iš gretimo padjiezdo, jo herojai – kovinių filmų vyrukai ir merginos iš reklaminių plakatų, kurie priklijuoti jo kambaryje ant sienų. Litofcas atmintinai moka filmo „Brat II“ garso takelį, bet nieko negirdėjo apie Coppolą ir Burtoną. Abu Litofcai nėra smurtininkai, jie greičiau primena pigius automagnetolų vagis. Litofcas kalba lietuviškai su Vilniaus akcentu, bet mąsto rusiškai. Litofcas yra grubus, nes nori būti „kietas“. Esate nufilmavęs juokingą situaciją? Norite papasakoti linksmą istoriją, parodyti unikalų triuką ir tapti nauja lietuviškojo interneto žvaigžde? Savo filmuotus siužetus siųskite - čia .