Dabar tokių freskų jau beveik trisdešimt, tačiau Kubos menininkas Maiselis Lopezas tvirtina tik pradėjęs savo didelių išmatavimų portretų seriją. Šios pastangos dar labiau stulbina turint omenyje tai, kad gatvės menas šioje šalyje yra retas reiškinys.
31 metų M. Lopezas pradėjo tapyti ant namų ir parduotuvių sienų savo gimtajame Playa rajone, o dabar baigia savo pirmąją freską kaimyniniame Marianao. Vienoje freskoje matyti apskritaveidė mergaitė su plonais šviesiais plaukais, rankomis parėmusi smakrą, iš kitos kiek įžūlokai žvelgia prakaulus juodaodis berniukas.
Nuosaikumu dvelkiantys portretai kontrastuoja su nušiurusiais Kubos pastatais ir duobėtomis gatvėmis, kaip ir su spalvingais senoviniais automobiliais, važiuojančiais pro rožine, abrikoso ar turkio spalvomis dažytą eklektišką architektūrą.
M. Lopezas teigia, kad šiam darbui įkvėpimo suteikė jo Kubos nepriklausomybės didvyris Jose Marti, pasakęs, kad „vaikai yra pasaulio viltis“. Galbūt taip yra todėl, kad jo koncepcija telpa į oficialios doktrinos rėmus.
Skirtingai nei daugelis gatvės menininkų, tarp jų ir Rodriguezas, M. Lopezas prašo leidimų tapyti ant sienų. Nors iš pradžių juos gauti būdavo sunku, kurdamas savo darbų seriją jis įgijo pasitikėjimo.
Kiekvienas kelių metrų aukščio freska, kurią jis tapo nemokamai, pareikalauja nuo keturių dienų iki savaitės – per tiek laiko jis nutapo ir atvaizduoja freskos kaimynystėje gyvenantį vaiką.