Kaip portalui rašė L. Nikolajeva, lūšį jos šeima sutiko, kai po darbų nusprendė nuvykti į mišką.
„Kadangi važiuojame su mažamečiais vaikais, renkamės švarius, gražius, pakankamai atvirus miškus. Šį kartą pasirinkome Rūdninkų poligoną. Didžiausią baimę miškuose kelia erkės ir gyvatės, bet tam yra apsauga – tinkama apranga ir purškiamos priemonės nuo erkių. Bet tai, ką išvydome šio apsilankymo metu ne tik nustebino, bet ir išgąsdino“, – prisipažino moteris.
Ji pasakojo, kad susirinkus prie automobilio ir svarstant, ar tęsti grybavimą kitoje miško pusėje, ar važiuoti namo, prie medienos sąšlavų krūvos pastebėjo judesį. Tuomet pirma į galvą atėjusi mintis buvo, kas tai per šuns dydžio katė.
„Negalėjome patikėti, kad tai lūšis. Tyliai ir ramiai apsidairiusi, lūšis išdidžiai nuėjo važiuojamąja kelio dalimi. Tuo metu galutinai nusprendėm, kad grybavimas baigtas. Dar kartą susitikti su plėšrūnu nebesinorėjo, juolab kad nežinojome nei jo ketinimų, nei jo elgesio, – apie ypatingą grybavimo patirtį rašė L. Nikolajeva. – Mes, žmonės, miške esame tik svečiai. Šiandien šiame miške karaliavo gražuolė lūšis. Ilgai ji mus lydėjo miško pakraščiu. Pasinaudoję proga, įamžinome gražios plėšrūnės pasivaikščiojimą jos karalystėje. Daug klausimų kėlė jos antkaklis. Greičiausiai tai į laisvę paleista žymėta lūšis su siųstuvu. Šio susitikimo su lūšimi vidury dienos nepamiršime niekada.“
Pasak L. Nikolajevos, su ja susisiekė gamtininkas Petras Adeikis, kuris teigia, kad tai gali būti jo 2012 m. Kazlų Rūdos miškuose į laisvę paleista penkiametė lūšis Gudrutė.
„Jam ši informacija buvo labai vertinga“, – nurodė moteris.