Mokslininkų komandos narė Ece Tankal tvirtina, kad jie ieškojo medžiagos, kuri galėtų lenktis ir prisiminti savo pradinę formą.

„Kol bandėme atrasti tikslią medžiagą, kuri galėtų keistis iš guminės būklės į kietą būvį, kuri galėtų atlikti pastato struktūrinio elemento funkciją, atradome šią naują medžiagą“, – sako E. Tankal.

Mokslininkas Raminas Shambayati teigia, kad komanda gali sukurti judėjimą kiekviename struktūros susikirtimo taške.

„Kaitinant kiekvieną konkretų susikirtimo tašką mes galime suminkštinti medžiagą ir tada traukiant ar stumiant bus nulemtas galutinis rezultatas. Kai atvėsta vėl, ji išlaiko naująją formą. Štai dabar ji vėsi ir tvirta, nesiruošia judėti, tačiau kai mes vėl suminkštinsime, ji vėl gali lengvai transformuotis“, - sakė pažangios architektūros instituto studentas Raminas Shambayati.

Šis polimeras kaitinamas tiesiogiai naudojant elektros laidus. Kai temperatūra perkopia 62 laipsnius Celsijaus, jis tampa elastingas ir leidžia pastatui lenktis ir suktis. Prie struktūros laidais pritvirtinti automatiniu būdu valdomi aparatai skraido aplinkui ir ištempia jį į norimą padėtį. Tada jie dvi minutes išlaiko struktūrą naujoje formoje, kol ji atvėsta.

Mokslininkų komandai vadovaujanti Areti Markopoulou tvirtina, kad ateityje pastatai turės keistis pagal mūsų poreikius.

„Mes galime pasiimti savo namus su savimi taip, kaip tai daro gyvūnai gamtoje, ir transformuoti juos priklausomai nuo savo poreikių: jeigu šeima didesnė, tada mums reikia išplėsti savo namą, arba jeigu mums reikia daugiau erdvės ir permatomumo dėl šviesos ir lauko temperatūros. Taigi, mūsų namas galėtų prie to prisitaikyti. Ir mes net galėtume jį įsidėti sau į kišenę, o paskui išskleisti ir sukurti trimatę struktūrą“, - sakė pažangios architektūros instituto prorektorė Areti Markopoulou.

Ji teigia, kad nors artimiausioje ateityje greičiausiai dar nematysime ištisų pastatų, tokių kaip „Translated Geometries“ prototipas, šis principas gali būti taikomas paviljonams, pastatų interjeruose ar fasaduose.