Čia ne pokštas – šio žmogaus kaukolėje yra įmontuota antena, leidžianti suvokti spalvas, taip pat nepatenkančius į žmogaus regos aprėptį infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius. Kam to prireikė? Pasirodo ši mintis kilo iš N. Harbissono noro suvokti spalvas.
Jo pasaulis – kitoks nei mūsų, nes matomas juodai ir baltai: „Būdamas dar vaikas, suvokiau, kad negaliu matyti spalvų – matau tai, ką jūs matote juodai baltose senose nuotraukose“, – aiškino jis ir pridūrė, kad kiekvieną dieną jis girdėjo žodžius, kurie jam buvo visai bereikšmiai – mėlyna, žalia, geltona, rožinė.
„Skirtingos spalvos žemėlapyje priversdavo mane sutrikti, o mokydamasis vėliavų spalvas, suvokiau, kad yra maždaug trys vėliavos, kurios turi panašias arba identiškas spalvas. Akių ar plaukų spalvos apibūdinimas man nieko nereikšdavo, nes aš matydavau tik tai, kad žmogus turi plaukus, kad jis turi akis ir tai, kad jis apsirengęs“,– tvirtino N. Harbissonas.