Laipteliai, perkertantys Šv. Stepono gatvę į dvi visiškai atskiras dalis – tai savotiška užribio linija, kurią peržengus grįžti į gyvenimo žaidimų aikštelę pavyksta ne visada. Be griežtų trenerių ir dvasios masažuotojų tai apskritai vargu ar įmanoma. „Gatvių istorijos“ užklydo į Vilniaus kvartalą, kurio paskirtis ir yra traumuotas sielas vėl pastatyti ant kojų.

Tačiau prasideda viskas nuo dar vienos mistiškos mįslės, kuri stumia „Gatvių istorijų“ komandą žengti į tą prieštaringai vertinamą Šv. Stepono gatvės atkarpą. Ar benamiai skaito knygas? Ar benamiui reikalingas internetas? Atsakymai – Tomo Zano bibliotekoje. Kur gali kreiptis gatvėje atsidūręs žmogus? Ir kodėl kartais net benamių prieglaudoje jis nesulauks pagalbos? Atsakymai – „Carito“ laikinuosiuose namuose. Kaip priėjus liepto galą apsisukti ir grįžti į krantą? Ir kaip terapinis šuo padeda išbristi iš priklausomybių liūno? Atsakymai - bendruomenėje „Aš esu“.

Pakeliui į paskutinės vilties kvartalą taip pat sužinosite, kur gyveno garsusis Stolypino reformų autorius ir kodėl caro laikais žmonės savanoriškai važiavo į tremtį. Ir pagaliau epinį pasivaikščiojimą Šv. Stepono gatve vainikuos unikali galimybė apsilankyti vis dar uždarytoje Šv. Stepono bažnyčioje bei Lauryno Stuokos-Gucevičiaus kapo mįslė.