Kai po kruvinųjų sausio įvykių Lietuvoje nebuvo tiekiamas tarptautinis telefono ryšys, Aukščiausioji Taryba (AT) be ryšio su pasauliu neliko. Kad AT pirmininkas Vytautas Landsbergis galėtų paskambinti į užsienį, rūpinosi dvi rūsyje paslėptos prie komutatoriaus dirbančios moterys. Buvusio Telekomo pastato civilinės saugos slėptuvėje buvo įrengtas rezervinis komutatorius – prietaisas, kuriuo anuomet buvo priimami skambučiai į užsienį ir iš užsienio. Po kruvinųjų sausio tryliktosios įvykių sovietų kariuomenė užėmė tarptautinę ryšio stotį Vilniuje, tačiau Aukščiausioji Taryba telefono ryšio su pasauliu neprarado.

Sovietų kariai nieko nenutuokė apie civilinės saugos slėpuvėje slapta įkurdintas dvi moteris operatores. Maždaug savaitę šiuo komutatoriumi operatorės sujungdavo užsakytus pokalbius su užsieniu. Pasak inžinieriaus, jeigu Maskva Lietuvai būtų užblokavusi ryšius su užsieniu, susiekti su kita valstybe būtų buvę sudėtinga.

Nepriklausomą ryšį nuo Maskvos Lietuvai užtikrino 91-aisiais norvegų vyriausybės padovanota palydovinė stotis.

Per visus dvidešimt metų slėptuvėje niekas nepakitę, tai patvirtina ir ant istorinio komutatoriaus likusi kreida užrašyta mirusio inžinieriaus Grigorijaus Malkino pavardė. Pats komutatorius, kaip telefoninio ryšio priemonė, jau tapęs muziejine vertybe.