Šiaurės Korėjoje galioja šimtai rašytų bei nerašytų taisyklių, kurias pažeidus (tiek vietiniams, tiek turistams) galioja griežtos bausmės. Pavyzdžiui, kelios savaitės prieš mano kelionę į Šiaurės Korėją dvidešimt vienerių metų studentas iš Amerikos buvo nuteistas 15 metų kalėti kalėjime Šiaurės Korėjoje bei dirbti sunkius darbus. Kodėl? Todėl, kad iš viešbučio bandė pavogti ant sienos pakabintą plakatą. Visiškai suprantama, kad bet kokioje valstybėje už tokį dalyką turėtum problemų su viešbučio administracija ar net policija, tačiau sunkiai tikėtina, kad dėl to tektų kalėti net penkiolika metų!
Šiaurės Korėjoje keliauti vienam draudžiama
Reikia vykti į iš karto suorganizuotą turą (patvirtintą valstybės) ir vietiniai gidai seka kiekvieną keliautojo žingsnį. Vaikščioti vienam bet kokiomis aplinkybėmis yra griežtai draudžiama. Be to, iš karto atvykus į oro uostą gidai surenka visų turistų pasus ir juos atiduoda tik kelionės pabaigoje, prieš paliekant šalį.
Griežtai draudžiama fotografuoti daugelį dalykų
Kiekvieną kartą norint padaryti nuotrauką, reikia atsiklausti gidų leidimo. Pakankamai dažnai jie to daryti neleis, arba netgi lieps ištrinti vieną ar kelias padarytas nuotraukas. Pavyzdžiui, fotografuoti darbininkus, policininkus, kareivius, statybas bei daugelį kitų dalykų yra neleidžiama.
Šiaurės Korėjos lyderiai yra laikomi Dievais
Per visą šalį yra pastatyta bene trisdešimt penki tūkstančiai lyderių statulų, kurios yra laikomos šventomis vietomis. Visos nacionalinės šventės susijusios su lyderių gimtadieniais, pasiekimais ir t.t. Tikima, jog jie atsiųsti iš dangaus, niekada dėl nieko neklysta, absoliučiai viską žino ir yra patys protingiausi, geriausi, išmintingiausi žmonės pasaulyje.
Jokių šansų sugrįžti
Aš suskaičiavau bent tris „pažeistas“ taisyklės, dėl kurių grįžti į Šiaurės Korėją nebegalėčiau:
1. Po kelionės parašiau nemažai straipsnių, kurie buvo publikuoti dideliuose pasaulio portaluose (įskaitant ir DELFI). Vienas iš didesnių užsienio portalų pavyzdžių yra Businessinsider.com. Mano straipsnį jame perskaitytas daugiau nei 150 tūkst. žmonių ir jie jį perpublikavo net septyniose kitose šalyse: Malaizijoje, Indijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Singapūre ir kt. šalyse. Vadinasi, tą straipsnį pamatė dar daugiau žmonių. Turistams, išvykusiems iš Šiaurės Korėjos, užsiimti bet kokia „žurnalistine“ veikla yra draudžiama.
2. Tose publikacijose parašiau savo nuomonę apie Šiaurės Korėjos lyderius, valdžią, žmonių kasdienį gyvenimą ir kitus teoriškai neleistinus dalykus. Nors norėjau žmonėms parodyti ir kitą - pozityvią Korėjos pusę, tai vis tiek yra draudžiama.
3. Po kelionės kelis mėnesius dirbau prie trumpo dokumentinio filmo apie savo kasdienį gyvenimą Šiaurės Korėjoje, kuriame rodau kelis „nelegalius“ kadrus (pavyzdžiui, statybininkus ar policininkus). Taip pat tekstuose atkreipiau dėmesį į šalyje paplitusią propagandą – pavyzdžiui, kai tramvajuose kiekvienoje kabinoje išdėliotos lentelės su lyderių mintimis bei patarimais žmonėms. tarp mano parsivežtų nuotraukų ir filmuotų vaizdų - gausu detalių, kurių, remiantis Š. Korėjoje galiojančiais įstatymais, viešinti neturėčiau.
Žmonės, kurie peržengia Š. Korėjos rėmus, patenka į juodąjį sąrašą - jie automatiškai galėtų būti suimti bei nuteisti, jeigu patektų atgal į šią diktatorišką šalį. Sudėtinga pasakyti, ar mano nusižengimai yra tokie „žiaurūs“, kad ten nuvykęs patekčiau į kalėjimą, tačiau jeigu jie gali penkiolikai metų pasodinti žmogų už bandymą pavogti plakatą, vadinasi, jie gali padaryti absoliučiai viską.
Verslininkas Jokūbas Laukaitis, kuris keliauja po pasaulį vystydamas internetinių kuponų verslą ChameleonJohn.com, per pastaruosius du su puse metų aplankė daugiau nei 40 skirtingų šalių. Jo keliones galite sekti Facebook bei Instagram tinkluose.