Čiurlionio tyrinėtojas prof. Vytautas Landsbergis sako, kad to, ką išgirdo, pajuto ir suprato, Čiurlionis nepasilaikė sau. Savo kūriniuose Čiurlionis paliko paslapčių ir tiesų lobyną, tačiau ne tokių paslapčių, dėl kurių reikėtų laužyti galvą: "Čiurlionio paslaptis pažvelgia į tave ir pasako kokią nors tiesą, paskatinimą eiti."

Nors Čiurlionio kūryba - iš prigimties lietuviška, kupina lietuviškų gamtos, aplinkos motyvų, spalvų, muzikinių junginių ir darinių, ji yra atpažįstama viso pasaulio žmonėms ir nėra tik vietinis reiškinys. "Čiurlionio meno kalbos kokybė nulemia tai, kad ji ir po šimtmečio vis dar įdomi, vis naujai atsiskleidžia, vis nauji žmonės atranda joje savo turinį. Tas turinys yra užkoduotas, užprogramuotas daugeliui metų į priekį ir labai plačiai aplinkui - ne tik savo krašto ir savo meto žmonėms." - sako prof. V.Landsbergis.

Čiurlionio pajutimas, jo supratimas gali labai praturtinti ir mūsų dabartinį gyvenimą. Padėti mums pamatyti, kad gyvenimas yra daugiau nei vien kasdienybės dinamika.

Apie laidų ciklą

Nuo Parbaus, karaliaus Mindaugo pasiuntinio popiežiaus dvare  XIII a. viduryje, iki Eimunto Nekrošiaus - XXI a, toje pačioje Italijoje esančios Vičencos teatro Olimpico meno vadovo - Lietuva ne tik keitėsi, atsiverdama vėjams iš Europos, bet ir pati aktyviai keitė Europos veidą.

Šiame laidų cikle atskleisime, ką žinome ir prisimename apie istorines Lietuvos asmenybes, pakeitusias ne tik mūsų šalies, bet Europos gyvenimą, suteikusias tam sunkiai apibrėžiamam europietiškumo fenomenui lietuviškų bruožų, atspalvių, kvapų.