Lietuvos didysis kancleris Albertas Goštautas (1480 – 1539) gimė veikiausiai Kijeve, kurio vaivada tuo metu buvo jo tevas Martynas Goštautas. Jį galima vadinti tikru to meto LDK politinės sąmonės atstovu - jo tėvas buvo katalikas, motina - stačiatikė iš kunigaikščių Alšėniškių, jis kalbėjo lietuviškai, lenkiškai, vokiškai, lotyniškai, rusėniskai, jo bibliotekoj buvo ir katalikiškos, ir stačiatikiškos knygos, jis rašė politinę publicistiką lotyniškai ir privačius laiškus lenkiškai.

Ne tiek savo išsilavinimo, kiek ambicijų ir ryžto dėka Albertas Goštautas pradėjo visą eilę labai reikšmingų Lietuvos istorijoje iniciatyvų, kurios žymi gimstantį Lietuvos elito suvokimą, kad valstybei ginti reikia ne tik karinių pergalių, bet ir stiprios politinės savimonės.

Jaunystėje tarnavęs valdovo dvare Krokuvoje, Albertas Goštautas spėjo pasižymėti karuose su Maskva ir totoriais, vėliau jo iniciatyva buvo parengtas pirmasis šalies teisynas - I Lietuvos statutas, (tuo metu išverstas į lotynų, lenkų, vokiečių kalbas), pirmoji išsami Lietuvos istorija, gindamas Lietuvos politinį suverenumą nuo Lenkijos Albertas Goštautas taip pat pradėjo didikų politinę publicistiką.

Kodėl amžininkai vadino Albertą Goštautą Lietuvos vicekaraliumi? Kodėl su Albertu Goštautu labai svarbi Goštautų giminė užgeso pačiame savo valdžios zenite?

Apie laidų ciklą

Nuo Parbaus, karaliaus Mindaugo pasiuntinio popiežiaus dvare  XIII a. viduryje, iki Eimunto Nekrošiaus - XXI a, toje pačioje Italijoje esančios Vičencos teatro Olimpico meno vadovo - Lietuva ne tik keitėsi, atsiverdama vėjams iš Europos, bet ir pati aktyviai keitė Europos veidą.

Šiame laidų cikle atskleisime, ką žinome ir prisimename apie istorines Lietuvos asmenybes, pakeitusias ne tik mūsų šalies, bet Europos gyvenimą, suteikusias tam sunkiai apibrėžiamam europietiškumo fenomenui lietuviškų bruožų, atspalvių, kvapų.