Jurbarke lankausi gal tik antrą kartą gyvenime. Dar nė neprivažiavus miesto pakeri pats maršrutas – keliaujame kone visai prie pat Nemuno kranto. O štai mūsų pašnekovui, 57-erių atsargos pėstininkui, šie vaizdai – kasdienybė.

Vyras čia užaugo ir gyvena iki šiol, o mus taip pakerėjusios Nemuno pakrantės vaizdais gali grožėtis kasryt gerdamas kavą nuosavo namo terasoje. Tiesa, gimė Vidmantas toli gražu ne tokioje romantiškoje vietoje, priešingai – atšiauriame Sibire, ir, kaip šiandien sako pats, pasaulį išvydo tik laimingo atsitiktinumo dėka.

Išskirtine jurbarkietiška tartimi savo gyvenimo istoriją į atsargą išėjęs karys pasakojo žurnalistei Gintarei Bakūnaitei. Visą Vidmanto istoriją skaitykite čia.