Dautarų dvarelis yra įsikūręs Mažeikių rajone, Židikų seniūnijoje, netoli Parakalnio gyvenvietės ir geležinkelio. IX a. pr. dvarvietė buvo vadinama Viktoriške. Žinoma, kad XX a. pr. didysis Rusijos reformatorius Piotras Stolypinas šį dvarą kaip kraitį padovanojo savo dukrai, kuri ištekėjo už grafo fon Bocko. P. Stolypinas šiame dvare atostogaudavo. 1933-1934 m. dvarą nupirko Nasvyčiai.

Po antrojo pasaulinio karo dvaras buvo nusavintas. Dvaro biblioteka, autentiški baldai ir kitas turtas dingo be žinios, o dvare buvo įkurta pradinė mokykla, vykdavo kaimo vakaronės, šokiai, buvo apgyvendintos neturtingos šeimos.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, dvaras buvo grąžintas Nasvyčiams. Sovietiniu laikotarpiu nė karto neremontuotas dvaras buvo labai prastos būklės.  

2003 m. Dautarų dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą kaip valstybės saugomas Nekilnojamojo turto kompleksas. Sodybos sudėtinės dalys: 3 dvaro laikotarpio statiniai – rūmai, svirnas ir kumetynas, želdynai, kelių ir takų tinklo fragmentai.

Dvaro sodybos raidos etapai: pirmasis - XIX a., antrasis - XIX a. pab. -XX a. pr. Šiuo laikotarpiu formuota išlikusi dvaro sodyba. Pastatų architektūrai būdingi istorizmo bruožai. Rūmai - vokiškos architektūros istorizmo formų mūrinis pastatas su tinkuotomis dekoratyvinėmis detalėmis, praturtintas mediniais drožiniais. Pastate panaudoti fachverko konstrukcijų elementai. pagrindines patalpas ir sales puošia plastinio dekoro elementai - lipdiniai. 

Ūkiniai pastatai istorizmo laikotarpio "plytų stiliaus". Neišlikę statiniai: Karvidė (prie geležinkelio); kiaulidė, tvartas. Išlikęs ledainės pamatų kontūras.

Sodybos želdiniai buvo formuoti priešais rūmus ir į šiaurę nuo rūmų (aplink įvažiavimą). Vakarinėje sodybos dalyje naujųjų savininkų sutvarkytas - buvęs miško parkas, jame vyrauja tuopos, uosiai, klevai, drebulės.

Sodybos pietinėje dalyje taip pat yra buvęs sodas, pavieniai medžiai, eilės, alėjos (alėjomis apsodintas lenktas privažiavimas prie rūmų, eilė uosių prie kelio šalia kumetyno, prie buvusio kelio į rytus nuo rūmų). Gėlynams buvo paskirta vieta už rūmų, vakarų pusėje.

Dautarų dvarui priklausė didžiuliai miškų ir dirbamų žemių plotai, veikė durpynas, plytinė. Šalia dvaro nutiestu geležinkeliu dvaro produkcija buvo vežama į aplinkines vietoves. 
              
Naujieji savininkai Gražina ir Antanas Juknevičiai dvarą įsigijo 2005 m. Tais pačiais metais prasidėjo sodybos pastatų, ypač rūmų avarinės būklės likvidavimo darbai.

8 ha ploto parkas su daug senų medžių ir tvenkiniu taip pat buvo visiškai apleistas, apžėlęs brūzgynais. Sunykęs buvęs išplanavimas šiuo metu yra beveik identiškai atkurtas, rūmai bei svirnas kruopščiai restauruoti ir įrengti dėka didelio naujųjų savininkų indėlio ir begalinio rūpesčio bei noro atkurti ir prikelti dvarą naujam gyvenimui.

Lankytojams Dautarų dvaro sodyba vėl atsivėrė 2013 m. birželio mėn.