Jo iškilimas iki antrosios pozicijos Ukrainos kariniame jūrų laivyne dar gerokai prieš tai, kai Rusija aneksavo Krymą, iliustruoja lojalumo konfliktą, su kuriuo iki šiol gali susidurti kai kurie asmenys šalyse, kurios kažkada priklausė Sovietų Sąjungai.
S. Jelisejevas kilęs iš Rusijos, tačiau galiausiai jis ėmė tarnauti Ukrainai, kitai buvusiai sovietinei respublikai, kol išbandymo akimirką dezertyravo. NATO kariniai planuotojai dabar mano, kad žmones su panašiais nevienareikšmiškais ryšiais Maskva laiko potencialiai vertingais tuo atveju, jeigu kiltų nauja konfrontacija su Vakarais.
2014 metais S. Jelisejevas buvo Ukrainos laivyno vado pirmasis pavaduotojas. Tada šis laivynas daugiausiai bazavosi Kryme, kai Rusijos kariai nežymėtomis uniformomis perėmė Kijevo laivų kontrolę ir karines bazes pusiasalyje.
Užuot pasipriešinęs, S. Jelisejevas pasitraukė ir netrukus gavo naują darbą – Rusijos Baltijos laivyno viršininko pavaduotojo pareigas.
S. Jelisejevas, kuriam dabar 55 metai, į jam per Rusijos Gynybos ministeriją siųstus „Reuters“ klausimus neatsakė.
Vis dėlto Kijevas neabejoja tuo, kam jis lojalus.
„Kai jis prisiekė ištikimybę Ukrainai, jam tai buvo tušti žodžiai. Jis visada buvo prorusiškas“, – sakė Igoris Vorončenka, dabar vadovaujantis Ukrainos kariniam jūrų laivynui ir kažkada tarnavęs su S. Jelisejevu.
Tiesą sakant, Rusijos kariams 2014 metų vasarį per daug pastangų dėti nereikėjo – S. Jelisejevas buvo tik vienas iš daugelio dezertyravusių, ir beveik visos Ukrainos pajėgos Kryme nesugebėjo pasipriešinti.
Vienas NATO vadas „Reuters“ sakė, kad Kryme Rusijos žvalgyba dar kartą išnaudojo savo taktiką, kai bandoma verbuoti etninius rusus, tarnaujančius kaimyninių šalių kariuomenėse.
Kalbėdamas anonimiškumo sąlygomis, vadas sakė, kad aljansas itin jautriai reaguoja į šią riziką tose šalyse, kuriose itin didelė etninių rusų koncentracija, ypač Baltijose valstybėse.
Pasak pašnekovo, NATO turi saugotis to, nors šios rizikos pervertinti nederėtų, mat rusiškos šaknys dar nebūtinai reiškia žmogaus lojalumą Maskvai.
Anksčiau Sovietų Sąjungai priklausiusių Baltijos šalių – jos, kitaip nei Ukraina, dabar yra NATO narės – pareigūnai šį pavojų linkę numenkinti.