„Pastebėjau, kad Lietuvos nesavarankiškumo mitas yra kuo toliau, tuo labiau išnaudojamas, - DELFI sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas (TSPMI) Mažvydas Jastramskis. – Esą Sovietų Sąjungoj dar turėjom kažkokio savarankiškumo, o dabar yra visiškas Vakarų diktatas. Na, manau, kad nuo realybės iš tikrųjų tai yra ganėtinai toloka“.
Kartais samprotavimai apie tai, kuo gali baigtis pasaulio galingųjų žaidimai su esą bejėge ir paklusnia Lietuva gali nuvesti išties toli nuo realybės.
„Jeigu subyrės ES, Lietuva bus priversta grįžti į Rusijos glėbį“, - DELFI tvirtino Šalčininkuose gyvenantis Andžejus.
„Lietuva galiausiai ištirps tarp didžiųjų ES tautų“, - įsitikinusios Visagino gyventojos Ana ir Nadežda.
„Tai, kas atsirado po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, t. y. buvusios sovietinės respublikos – jos yra tokios nepavykusios, neįvykusios valstybės, neturinčios legitimumo, neturinčios pasitikėjimo visuomenės akyse ir kontroliuojamos iš kažkokio centro, - Kremliaus pučiamą mitą nagrinėjo kitas TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius. - Taip yra diegiamas nepasitikėjimas demokratine sistema ir tai yra didžiulis iššūkis. Šitas mitas dominuoja šiuolaikinėje Kremliaus propagandoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad netgi pats Putinas, duodamas interviu Amerikos televizijai, pamini emigruojančios Lietuvos faktą kaip tam tikrą iliustraciją, kad čia kažkas nepavyko“.
Vladimiras Putinas minėtame interviu sužaidė pagal geriausias Kremliaus ideologų tradicijas – ėmė ir sumažino Lietuvos gyventojų skaičių perpus. Iki 1,4 milijono. Tačiau viešas Rusijos prezidento melas šventai Kremliaus transliuojamais postulatais tikintiems žmonėms – nė motais. DELFI kalbintos visaginietės Ana ir Nadežda pareiškė, kad jei V. Putinas ir suklydo, tai nedaug. O Lietuvos valstybės politika esą to link ir veda. Ir kadangi mes iš tiesų turim problemų su emigracija, prezidentinio lygmens melo fakto reikšmė kažkaip iškart nublanko. Tokiam dėmesio nukreipimo manevrui ekspertai turi sugalvoję specialų terminą.
„Tai vadinama anglišku terminu „whataboutism“ – o kaip dėl kažkokio pavyzdžio? – sakė DELFI apžvalgininkas Vaidas Saldžiūnas. - Jeigu tu pasakai, kad štai Rusijoj tas ar anas yra blogai, tau iš karto meta argumentą – o štai Amerikoj juodaodžius muša, o kaip ten dėl indėnų genocido, o tai kaip čia Lietuvoj korupcija, o tai kaip Lietuvos politikas, kuris paėmė 100 tūkstančių eurų kyšį“.
Ne paslaptis, kad Lietuva užima vieną griežčiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tarp visų ES šalių. Žinoma, Kremlius norėtų tokią mūsų nuostatą pakeisti ir jam tai neblogai sekasi. Apklausos rodo, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog mūsų pozicija Rusijos atžvilgiu yra per griežta. 24 proc. linkę manyti, kad Rusijos politika yra adekvati reakcija, reaguojant į prieš ją nukreiptus JAV ir NATO veiksmus, o penktadalis pritaria nuomonei, kad Rusija yra atvira bendradarbiavimui su Vakarais, tačiau šie į jį nesileidžia ir siekia Rusiją silpninti.