„Vilniuje gyvenančios tautinės mažumos mažiausiai Rusiją mato kaip draugišką. Tuo tarpu jeigu mes imsime pietryčių Lietuvos regioną, būtent Šalčininkų ar Vilniaus rajoną, tokia tikimybė auga, - DELFI TV pasakojo TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis. - Įdomu tai, kad kai suskirstom pagal šeimos pajamas, gaunantys mažiausias pajamas - iki 800 eurų šeimai - tai šioj grupėj tarp tautinių mažumų yra šūvis į viršų būtent prorusiškų nuostatų. Tarp tautinių mažumų, kurios gyvena socioekonomiškai geriau, tikimybė, kad jos vertins Rusiją ir jos lyderį gerai, iš karto mažėja“.

Vienas mėgstamiausių Kremliaus arkliukų – rusakalbiai buvusios Sovietų Sąjungos respublikose. Jie, anot Rusijos propagandos kanalų, yra nuolat engiami ir diskriminuojami. Tuo pačiu Maskva nuolat demonstruoja ryžtą juos ginti.

„Visą laiką pabrėžiama ne tik, kad čia yra engiami rusakalbiai, bet ir pabrėžiamas tas labai svarbus egzistuojantis ryšys, kad čia juos, tuos būtent rusakalbius, pavyzdžiui, arba kitas etnines mažumas, nebūtinai rusakalbius, labai reikia ginti, jie to labai nori, - pasakojo politikos apžvalgininkas Vaidas Saldžiūnas. – Ir, tarkime, surandamas vienas ar kitas asmuo, kuris sako, kad čia yra iš tikrųjų labai didelė netvarka ir čia mus tikrai reikia ginti. Ir tokia nuotaika yra palaikoma nuolat“.

Bet kokios propagandos tikslai yra tie patys – savo įvaizdžio gerinimas ir ideologinio priešininko menkinimas, o idealiam variante – penktosios kolonos suformavimas potencialaus priešo teritorijoje. Tačiau ginkluoto konflikto atveju 40-ieji metai, kuomet dalis Lietuvos gyventojų sovietų tankus pasitiko su gėlėmis, vargu ar pasikartos.

„Rezultatai, galima sakyti, yra apgailėtini, - sakė V. Saldžiūnas. - Na, yra keliasdešimt asmenų Lietuvoj, galbūt keli šimtai, kurie aktyviai kažkokia tai antivakarietiška, antilietuviška veikla užsiima, jie yra įvardyti ir VSD ataskaitose. Kai pasižiūri, kokia ta veikla - na, tai yra labai banalūs, labai apgailėtini pareiškimai, įvairūs piešinukai ir atrodytų, kad efektas, poveikis tos propagandos realus, jeigu kalbam apie veiksmus, yra praktiškai niekinis“.

Klasikinis atsakas į kitos valstybės propagandinę ataką – galinga informacinė kampanija, skirta tos propagandos skleidžiamų mitų demaskavimui. Deja, Lietuva negali savo resursais lygintis su Rusija, kuri propagandai visame pasaulyje negaili nei jėgų nei laiko.

„Rusija apskritai šiame informaciniame kare mus lenkia. Ji savo rankose laiko iniciatyvą, o mes iš savo pusės darome kol kas nepakankamai, - sakė V. Saldžiūnas. - Lietuvos ištekliai yra pakankamai riboti ir mūsų atsakas Maskvai negali būti adekvatus. Tu negali, būdamas mažas, konkuruoti prieš tokį milžinišką aparatą. Vien Rusijos kanalui „Russia Today“, buvusiam RT, yra skiriami šimtai milijonai dolerių. Tai kaip tu su tokiu gali pakovoti?“

„O aš esu kitos nuomonės, - V. Saldžiūnui prieštaravo TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius. - Aš manau, kad mes per daug skeptiški. Aš noriu priminti, kad savo istorijoj mes jau turėjom informacinį karą prieš Rusiją ir mes jį laimėjom. Tai yra sausio įvykiai. Žmonės sugebėjo apginti mūsų tuometinį trapų valstybingumą. Ir dabar nemanau, kad mes tą informacinį karą pralaimim. Daugelį dalykų, kuriuos mes girdime per Rusijos televizijas, aš vertinčiau kaip savotiškas desperacijas. Pažiūrėkime į dabartinę „Russia Today“, kuri turėtų skleisti Rusijos įvaizdį pasaulyje. Apie Rusiją mes jau praktiškai ten nebegirdim. Mes girdim apie blogą Ameriką, blogus Vakarus, supuvusią Europos Sąjungą ir t.t. Ką tai rodo? Tai rodo, kad iš principo Kremlius bando savo vidines problemas projektuoti ant kitų“.

Tad mūsų atveju geriausias būdas kovoti prieš Rusijos propagandą yra išmokti atpažinti purvinas Kremliaus propagandistų manipuliacijas ir paprasčiausiai nekreipti į jas dėmesio.

„Aš tiktai noriu apibendrindamas pasakyti – reikia suprasti, kad mūsų silpnybės, mūsų problemos yra vienas svarbiausių Kremliaus resursų, manipuliacijos objektų. Ir šiuo atveju geriausias būdas kovoti su tokiom mitologijom ar su tokiom propagandom yra eliminuoti tas mūsų silpnybes ir tas mūsų vidines problemas“, - pokalbį baigė N. Maliukevičius.