Karas tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos įsiplieskė 1950 m., kai komunistinės Šiaurės Korėjos kariuomenė netikėtai užpuolė Pietų Korėją.
JAV vadovaujamos Jungtinių Tautų (JT) pajėgos susirėmė su Kinijos ir Sovietų Sąjungos remiama Šiaurės Korėja. Šiame kare žuvo trys milijonai karių ir civilių, o penki milijonai tapo pabėgėliais.
Korėjos karas pasibaigė beveik toje pačioje vietoje, kur ir prasidėjo. Paliaubų sutartis pasirašyta 1953 m. liepos 27 d. Sutartyje nurodyta, kad abi konflikto šalys atitraukia savo kariuomenes dviejų kilometrų atstumu ir tokiu būdu sukuriama demilitarizuota zona. Šis pasienis vis dar išlieka didžiausiu dvi valstybes skiriančiu įtvirtinimu.
2011 m. dėl patirto širdies smūgio mirė Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Ilas. Jis šalį valdė nuo 1994 m. mirus jo tėvui Kim Il Sungui.
Dabartinis Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas šaliai pradėjo vadovauti po to, kai 2014 m. gruodžio mėn. mirė jo tėvas. Vos per kelis mėnesius trunkantį jo valdymo laikotarpį naujasis šalies vadovas jau spėjo atsisakyti didžiosios Pchenjano senosios gvardijos – pagyvenusius generolus jis pakeitė savo amžiaus žmonėmis.
Be to, jis nepaisydamas JT sankcijų įsakė tęsti branduolinių ginklų bandymus Šiaurės Korėjoje.
Izoliuota ir skurstanti valstybė, reguliariai grasinanti paskandinti JAV ir Pietų Korėją liepsnų jūroje, vadina savo vykdomą branduolinę programą prabangiu kardu, skirtu kovoti su JAV vadovaujamu žiaurumu.
Šiaurės ir Pietų Korėja techniškai karo neužbaigė, nes 1950-1953 m. vykęs karas baigėsi paliaubomis, be taikos sutarties pasirašymo.
Po susitarimo dėl paliaubų šalia demilitarizuotos zonos, skiriančios Pietų Korėją nuo Šiaurės Korėjos, dislokuojama apie 1 mln. karių.