Žymūs ekonomistai pateikė skolų krizės sprendimus

Kad įveiktų skolų krizę, euro zonos lyderiai turi „gilinti” vieningą rinką, taikyti fiskalinę drausmę ir įkurti bankininkystės sąjungą. Tokią išeitį pasiūlė grupė žinomų ekonomistų prieš Europos viršūnių susitikimą.

Vadinamoji Tommaso Padoa-Schioppa grupė antradienį „Notre Europe“ instituto tinklalapyje paskelbė daugiau nei 50 puslapių planą, kurioje nurodo Europą ištikusių bėdų priežastis ir galimų sprendimų būdą.

Kaip nurodo ekonomistai, per pirmąjį euro gyvavimo dešimtmetį ekonomikos augimo bei infliacijos skirtumai euro zonoje išsilaikė kur kas didesni nei buvo tikėtasi iš pradžių. Tačiau bendra valiuta reiškė, kad Europos centrinis bankas (ECB) taikė vienodą palūkanų normą visoms šalims narėms. Tokia politika paskatino tolimesnį disbalansų augimą, nes nustatyta palūkanų norma buvo „aukso viduriukas“, kuris iš tiesų netiko nei vienai iš šalių narių.

Sprendžiant šią problemą, ekonomistai pasiūlė skirti daugiau dėmesio Europos vieningosios rinkos „gilinimui“.

Europos Sąjungos vientisosios rinkos, įkurtos buvusio Europos Komisijos pirmininko Jacqueso Delorso pasiūlymu ir šiemet mininčios savo 20-ąjį jubiliejų, pagrindiniai principai yra prekių, paslaugų, darbo jėgos bei kapitalo judėjimo laisvė. Nors šiose srityse pasiekta jau nemažai, paslaugų tiekimo ir darbo jėgos judėjimas ES yra gana minimalus.

Geriau veikianti vientisoji rinka, kartu su tam tikromis nacionalinėmis reformomis, skatinančiomis daugiau lankstumo, leistų euro zonos šalims greičiau pasiekti vienodą kainų ir ekonominio augimo lygį. Grupė taip pat siūlo įsteigti stabilizavimo fondą, kuris laikinai padėtų šalims, kenčiančioms nuo atskirų ekonominių šokų.

Biudžeto priežiūrą atiduoti agentūrai

Grupė teigia, kad problemų pridarė nacionalinių biudžetų valdymas ir neatsakingas skolinimasis. Dabar šios valstybės, tokios kaip Graikija, Ispanija ar Kipras, spręsdamos savo problemas, negali devalvuoti bendros valiutos ir jos iškilo bankroto grėsmė.

Išeitis - šalys narės turėtų paklusti biudžeto drausmės taisyklėms. Kuo labiau valstybė įsiskolina, tuo mažiau tenka savarankiškumo tvarkant finansus.

Siūloma įsteigti Europos skolų agentūrą (ESA), kuri įpareigotų visas šalis nares mutualizuoti 10 proc. valstybinės skolos, užtikrinant valstybinių obligacijų likvidumą.

Reikalui esant, šalys galėtų mutualizuoti didesnę proporciją savo skolų, tačiau palaipsniui didinant proporcija, ESA turėtų vis didesnę galią kontroliuojant šių šalių biudžetus. Pavyzdžiui, jei bendros skolos proporcija pasiekia 30 proc., šalis turėtų paklusti panašioms sąlygoms, kurios šiandieną nustatytos Graikijai, Portugalijai ir Airijai mainais už ES pagalbą.

Jei bendra skola pasiektų 60 proc., ESA turėtų teisę tvirtinti šalies nacionalinį biudžetą. Toks mechanizmas užtikrintų euro sistemos stabilumą ir paskatintų šalis vykdyti drausmingą ekonominę politiką.

Bendraeuropinė bankų priežiūra

Trečia, finansinės rinkos Europoje yra nepritaikytos tinkamai veikti bendroje rinkoje. Euro zonoje bankai veikia tarptautiniu mastu dėl kapitalo judėjimo laisvės visoje ES. Tačiau kiekviena šalis narė atskirai yra atsakinga už savo bankų priežiūrą bei gelbėjimą. Tokia situacija sukuria daug problemų efektyviam finansinių rinkų reguliavimui.

Sprendimas: bankininkystės sąjungos įkūrimas. Euro zonos lyderiai turėtų deleguoti bankų priežiūros misiją ECB, įsteigti bendrą indėlių draudimą bei pagalbos bankams fondą.

Tommaso Padoa-Schioppa grupė savo darbą pradėjo 2011 m. gruodžio mėnesį. Jai vadovauja buvęs EK pirmininkas J. Delorsas ir buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas. Grupė pavadinta buvusio Italijos ekonomikos ministro vardu.