„Sodros“ duomenimis, pernai, kaip ir ankstesniais metais, visoje Lietuvoje kas ketvirtas pensinio amžiaus sulaukęs darbuotojas neturi būtinojo 30 metų pensijų draudimo stažo.

Daugiausia tokių darbuotojų (beveik 51 proc.) buvo Skuodo rajono savivaldybėje. Neringos savivaldybėje visi gyventojai, kurie pernai pateikė prašymus skirti pensiją, reikiamą stažą turėjo. Apskritai miestuose reikiamą stažą buvo sukaupusi didesnė dalis darbuotojų, rajonuose, ypač kai kuriuose pasienio, ši dalis yra gerokai mažesnė.

Pernai vidutinė pensija, paskirta asmenims, kurie nesukaupė būtinojo stažo (t. y. išdirbo daugiau nei 15 m., bet mažiau nei 30 m.), buvo 143 Eur. Sukaupusių stažą – beveik 280 Eur.

Tiesa, jeigu darbuotojas 30 m. oficialiai gavo tik minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį, tai, apytikriai skaičiuojant, išėjęs į pensiją dabar jis gautų maždaug 180 Eur išmoką. Tai nedaug didesnė suma, nei priklausanti beveik nedirbusiems arba labai mažą atlyginimą oficialiai gavusiems darbuotojams.

Stažą vadina atgyvena

Ekonomistas Raimondas Kuodis pripažįsta, kad nemaža dalis gyventojų, tarp jų ir vadinamoji „Gariūnų karta“, kuri ilgą laiką nedalyvavo socialinio draudimo sistemoje, „neužsidirbs deramos pensijos“.
Raimondas Kuodis

„Darbo stažas arba socialinio draudimo stažas yra sovietinės, uždaros sistemos atgyvena. Ypač turint galvoje tokią didelę gyventojų emigraciją ir reemigraciją, darbo vietų „uberizaciją“. Ne kartą siūliau atsisakyti stažo skaičiavimo. Mano pensijų reformos plane siūloma kaupti ne stažą, o eurus.

Tada visiems būtų kur kas aiškiau – „Sodros“ ir kitos išmokos priklausytų nuo mokesčiais sumokėtų eurų sumos. Kitaip tariant, visiems būtų vienodas principas – kiek įnešei per gyvenimą, tiek gali atsiimti“, – DELFI komentavo ekonomistas.

Anot jo, perėjus prie naujo modelio neliktų apibrėžto pensinio amžiaus problemos – išeiti į pensiją ar vėl grįžti į darbo rinką būtų galima bet kada. Be to, skirtingai nei dabar, neliktų stimulo per anksti palikti darbo rinką – kuo ilgiau dirbtum, tuo didesnę pensiją sukauptum.

„Nereikalingi taptų ir II pakopos pensijų fondai, kurie iš esmės sprendžia finansininkų gerovės ir iš dalies „Sodros“ „lubų“ apėjimo problemas. Lietuva nustotų siųsti į užsienį reikšmingas sumas ir taip kenkti savo ekonomikai. Be to, būtų išnaudojami „Sodros“ pranašumai: santaupos tuoj pat būtų grąžinamos į ekonomiką (pensijų mokėjimu esamiems pensininkams), o administravimo kaštai nedideli dėl „investavimo“ būtinybės nereikalingumo“, – svarstė R. Kuodis.

Jo teigimu, pradėjus sąskaitose kaupti pinigus, būtų galima sukurti ir socialinio kredito sistemą. Iš jos būtų galima skolintis motinystei, mokslams aukštosiose mokyklose ir pan. Valstybė iš sąskaitos galėtų „nurašyti“ alimentus, nesumokėtas baudas ir kt.

R. Kuodis įsitikinęs, kad dabartinė sistema nesudaro pakankamų paskatų joje dalyvauti. Ypač tiems, kurie joje ilgai nedalyvavo arba dalyvavo tik iš dalies. Pavyzdžiui, minimalias įmokas mokėjusiems „patentininkams“ arba žurnalistams ir kitiems autoriams, kurių gauti honorarai ilgą laiką nebuvo apmokestinti „Sodros“ mokesčiais.

„Bet šios grupės kada nors ateis „ištiesusios ranką“, ką parodė žurnalistų sąjunga 2010 m., kai Seime net buvo įkurta darbo grupė „jų socialinio neapgintumo problemai spręsti“, žinoma, „Sodrai“ mokėjusių sąskaita.

Žinoma, ir perėjus prie asmeninės sąskaitos sistemos, dalis gyventojų jose nesukauptų pakankamai eurų, tačiau bent jau būtų visiškai aišku, kodėl. Tokiems asmenims, panašiai kaip dabar, iš valstybės biudžeto būtų mokama bazinė pensija ir (arba) šalpos pensija“, – komentavo ekonomistas.

Jo vertinimu, įsigalioję nauji socialinio modelio įstatymai nėra reforma – nors pensijų skaičiavimo formulė kiek pakeista, ji iš esmės lieka tokia pati, paskatos dalyvauti sistemoje beveik nesikeičia, o įmonės dėl politikų nesuvokimo „iškovojo“ 10 mlrd. eurų per 10 metų algų „transferą“ iš gyventojų.

„Svarbiausia, išlieka paskatos slėpti dalį algos. Kol 31 proc. dydžio „Sodros“ įmokas už darbuotojus moka darbdaviai, nevengiama „vokelių“. Jeigu atlyginimas „ant popieriaus“ įstatymu būtų padidintas ta įmokų dalimi, šešėlinė ekonomika sumažėtų“, – aiškino ekonomistas.

Stažas skiriasi, o išmoka?

Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas, be kita ko, kuruojantis socialinius reikalus, įsitikinęs, kad draudimo stažo sąvoka yra atgyvenusi, nereikšminga ir jos reikėtų atsisakyti.
Gintautas Paluckas

„Stažas garantuoja, kad žmogus gaus bazinę pensiją. Jei stažo asmuo nesukaupia, jo senatvės pensija gali būti mažesnė nei bazinė. Tačiau valstybė yra įsipareigojusi tokiems asmenims mokėti šalpos pensiją (išmoką), kuri asmeniui garantuoja 102 Eur per mėnesį.

Tik priminsiu, kad bazinė pensija su „pilnu“ stažu yra 120 Eur. Vietoje stažo (bazinės pensijos) ir šalpos išmokų reikėtų nustatyti vieną asmens minimalių pajamų ribą. Ir nepaisant sukaupto ar nesukaupto stažo, minimali asmens pajamų riba būtų taikoma visiems šalies gyventojams, taip pat ir pensinio amžiaus, – dėstė pašnekovas.

Anot jo, darbo arba socialinio draudimo stažas neturi reikšmės, nes net jo neturintiems valstybė kitokia išmokos forma žmogui realiai užtikrina pajamas.

„Aišku, jei bazinė pensiją augtų sparčiai, o kiti dydžiai, pagal kuriuos skaičiuojamos šalpos ir kitos išmokos, taip neaugtų, atsirastų disproporcija, tačiau tiek bazinė pensija (stažas), tiek šalpos išmoka savo esme yra valstybės nustatytas tikrasis skurdo (ne santykinio, o tikrojo) lygis. Jis, aišku, gerokai per žemas, bet toks faktas“, – aiškino politikas.

Bręsta kartūs vaisiai

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka teigia, kad senatvės pensijos yra dirbančių ir kartu apdraustųjų solidarumo sistema, kurioje dirbantieji apjungia savo rizikas ir tokiu būdu apsisaugo nuo jų.
Romas Lazutka

„Logiška, kad reikalaujama tarpusavio atsakomybės, t.y. mokėti tam tikrą laiką įmokas. Lietuvoje tas laikas – 15 m. atitinka tarptautines teisės normas. Gali kilti klausimas, kodėl nėra tas pats – sumokėti didesnę sumą įmokų per trumpą laiką, ar mokėti būtent ne mažiau nei nustatytas minimalus draudimo stažas?

Skirtumas yra, nes sistema grįsta kartų solidarumu – dabartiniai pensininkai negali laukti, kad kas nors įmokas sumokės ne dabar, o po 5, 10 ar 30 m. Skolinimasis irgi nėra išeitis, nes jei darbingas žmogus dabar nemoka įmokų, nėra garantijos, kad mokės vėliau.

Nuolatiniam pensijų finansavimui būtini pastovūs pinigų srautai, taigi reikia, kad įmokos būtų irgi mokamos nuolat, o ne bet kada“, – aiškino patarėjas.

Anot jo, net ir iš anksto įmokėta vienkartinė ar per trumpą laiką įmokėta didesnė suma „Sodrai“ negali kompensuoti ilgalaikio dalyvavimo įmokomis, nes yra problema, kaip išsaugoti dabartinę pinigų vertę būsimoms išmokoms.

„Ir todėl, beje, jokie privatūs pensijų fondai negali pakeisti socialinio draudimo pensijų sistemos ir niekur pasaulyje nepakeitė. Taigi, dėl to yra tipiška reikalauti ne tik įmokų dydžio, t.y. tam tikro procento nuo algos, bet ir tam tikro, bent minimalaus laikotarpio, dalyvavimo pensijų sistemoje“, – komentavo R. Lazutka.

Jis pripažino, kad dabar pensinį amžių pasiekia asmenys, gyvenę ūkio transformacijos periodu, kai daug kas neteko darbų, vėliau ėmėsi savarankiško darbo, o jį dirbdami nebuvo įtraukti į socialinį draudimą: „Dabar bręsta to laikotarpio kartūs vaisiai. Štai kodėl taip giname savarankiai dirbančių asmenų įtraukimą į „Sodrą“ – kad nekurtume neapdraustų asmenų skurdo problemos dar tolesnei ateičiai“.

R. Lazutka atkreipė dėmesį, kad neįgijusieji teisės į „Sodros“ pensiją, turi teisę į šalpos pensiją, kuri taip pat mokama mokesčių mokėtojų sąskaita.

„Taigi, net labai trumpą laiką mokėjęs įmokas „Sodrai“, nepaliekamas likimo valiai. Jam mokama šalpos pensija, o jei neturi geriau uždirbančių šeimos narių, be to dar remiamas ir būsto šildymo kompensacija, turėdamas išlaikomų asmenų – gali pretenduoti į socialinę pašalpą.

Suprantama, kad tiek socialinė parama, tiek šalpos pensijos yra menkos. Kuklios ir socialinio draudimo pensijos. Tačiau šį kartą – ne apie dydžius, o apie socialinio draudimo techniką ir dalyvavimo jame prasmę“, – apibendrino pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (944)