„Aš į Lenkiją nevažiuoju apsipirkti, bet iš kalbų su gyventojais nesigirdi, kad jie labai važiuotų ten apsipirkti, priešingai nei buvo anksčiau. Manyčiau, kad mažiau žmonių vyksta apsipirkti į Lenkiją“, - pasakoja Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Petras Mikelionis.
Pasak jo, mažesnius pirkėjų srautus Lenkijoje jam teko matyti savo akimis, nuvykus į artimiausią jau Lenkijos pusėje esančią parduotuvę.
„Iš karto už sienos, kur įsikūręs Akmenės kaimas ir yra užkarda, lenkų pusėje, buvusios Lenkų muitinės patalpose yra atsidariusi parduotuvė, bet nepasakyčiau, kad ir ten žmonės labai važiuotų, nors ta vieta ir yra labai arti. Buvau nuvykęs į tą parduotuvę prieš keletą savaičių pasižiūrėti kaip vyksta prekyba, bet ten buvo gal vienas žmogus ir reikia manyti, kad tikrai žmonių sumažėjo, priešingai nei buvo žiemą ir pavasarį“, - dėsto V. P. Mikelionis.
Panašias tendencijas pastebi ir Kalvarijų savivaldybės meras Valdas Aleknavičius, kuris sako, jog nors su gyventojais jam dar neteko kalbėtis apie tai, ar jiems dar naudinga vykti apsipirkti į Lenkiją, sumažėjusių automobilių srautus jis mato.
„Pirmadienį buvau Suvalkuose su darbo reikalais ir pravažiuojant specialiai pasižiūrėjau, kiek ten automobilių. Anksčiau buvo metas, kai žmonės iš tiesų vykdavo apsipirkti į Lenkiją ir ten automobilių buvo daug – didžiulės eilės lietuviškų ir vienas kitas lenkiškas automobilis, o dabar aš to dalyko tikrai nepamačiau. Aišku, galbūt žmonės važiuoja apsipirkti vakare ar nedarbo dieną, bet pastebėjau, kad automobilių buvo sumažėję“, - sako V. Aleknavičius.
Abiejų savivaldybių atstovai vieningai tvirtina, kad žmonės iškart reaguoja tiek į valiutų kurso svyravimus, tiek į prekių brangimą Lenkijoje.
Anot V. Aleknavičiaus, kainoms ir nežymiai sumažėjus, žmonės skaičiuoja, už kokią sumą prekių reikėtų įsigyti, kad vykti į Lenkiją apsimokėtų.
„Pirminis dalykas, dėl ko žmonės vyksta apsipirkti į Lenkiją yra kaina, jeigu kainos mažiau skiriasi, gal ten nebeapsimoka važiuoti. Jeigu važiuoti, tai reikia daug pirkti, o kad daug pirkti, iš karto reikia pinigų daug turėti”, - dėsto V. P. Mikelionis.
“Swedbank” yra skelbęs, kad nuo vasaros pradžios Lenkijos zlotas euro atžvilgiu pabrango maždaug 6 proc., o Rusijos rublis – 7,3 proc. Tai lemia mažesnį skirtumą tarp prekių kainų Lietuvoje ir Lenkijoje, bei atitinkamai aukštesnes kuro kainas.
Tačiau apsipirkimų išvykas į Lenkijos miestą Balstogę organizuojančios kelionių agentūros „Želesa“ duomenimis, žmonės į Lenkiją vyksta apsipirkti priklausomai nuo įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, oro – esą kai žmonės atostogauja, norinčių važiuoti būna mažiau, tačiau kol kas žymiai sumažėjusio keliautojų srauto kelionių agentūra nepastebėjo.
Naudos mato Lietuvos verslininkams
„Brangstantis Lenkijos zlotas turi dvejopą poveikį Lietuvos ekonomikai ir gyventojų vartojimo įpročiams. Visų pirma, Lenkijoje parduodamos prekės lietuviams pabrangsta, todėl mažėja paskatų vykti apsipirkti į šią kaimyninę šalį. Ši tendencija naudinga ir Lietuvos įmonėms – dėl zloto atžvilgiu pingančio lito, pinga ir lietuviškos prekės, todėl didėja mūsų gamintojų konkurencingumas Lenkijoje. Kita vertus, pingantis euras, o taip pat ir su juo susietas litas, reiškia, kad Lietuvai brangsta už JAV dolerius ir kitas valiutas įsigyjamos prekės. Didžiausia su tuo susijusi problema – žaliavų importas. Kadangi nafta, dujos, bei kiti gamtiniai ištekliai bei prekės pasaulinėse biržose yra parduodami už JAV dolerius, euro kurso kritimas dolerio atžvilgiu reiškia, kad doleris ir visos šios importuojamos prekės lietuviams kainuoja brangiau. Tačiau taps patrauklesnė produkcija pagaminta Lietuvoje ar kitose ES šalyse“, - paaiškina „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, pingantis euras reiškia, kad gali tekti užmiršti šiemet džiuginusias infliacijos mažėjimo tendencijas, o didėjanti infliacija slopins šalies gyventojų vartojimą, tačiau augant eksportuojančių Lietuvos įmonių konkurencingumui užsienyje, tikėtina, kad jos gali sparčiau kurti naujas darbo vietas ir didinti darbo užmokestį.
„Žmonės palygina, kiek prekės kainuoja Lietuvoje ir kiek – kitoje šalyje. Bet jei dėl tokių svyravimų būtų perkama daugiau Lietuvoje, daugiau naudos būtų šalies gamintojams ir prekybininkams ir tas valstybės ekonomikai yra naudinga“, - panašios nuomonės laikosi ir ekonomistas Valdemaras Katkus.
Valiutų svyravimai – nerimo euro zonoje pasekmė
„Vis tik reikia suprati, kad dabartinė euro pigimo tendencija yra susijusi su baime dėl Europos ateities ir neturėtų mūsų džiuginti. Kapitalo srautai aplenkiantys Europą ir didinantys euro zonos valstybių skolinimosi kainą yra aktualūs ir mums – dėl to gali išaugi ir Lietuvos skolinimosi kaina. Jei blogiausios prognozės išsipildytų ir euro zona pradėtų skilti – kai kurios valstybės sugrįžtų prie nacionalinių valiutų – tai būtų stiprus šokas Europos finansų sistemai, Europą apimtų gilus nuosmukis, kurio nepavyktų išvengti ir Lietuvai“, - sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, tolimesnio rublio ir zloto brangimo tikėtis nereikėtų, nes šios valiutos yra priskiriamos ne saugių, o rizikingų valiutų grupei, todėl didėjant nerimui dėl euro zonos ateities investuotojai turėtų trauktis į „saugius“ pasaulio regionus ir tų šalių valiutas.
„Valiutų kursų svyravimas, mano manymu, truks tol, kol Europa susitvarkys esminių problemų, t.y. vyriausybių išlaidų valdymo. Iki šio laiko greičiausiai euras dar gali prarasti savo pozicijų, nedrįsčiau sakyti, kiek. Dabar euras pinga visų valiutų atžvilgiu – ar tai būtų rublis, ar zlotas, ar doleris, ar kita valiuta, - vardija „Finastos“ vyresnysis finansų makleris Ernestas Daraška. - Jeigu kitos valiutos toliau stiprės, vartotojai spręs, ar jiems verta važiuoti į kaimyninę šalį apsipirkti.“
E. Daraška svarsto, kad gali praeiti ir dveji – treji metai, kol Europai pavyks galutinai išspręsti struktūrines problemas ir kalbos apie krizę bei recesiją baigsis.
