Investuotojai atidžiai stebi Baltarusijos vyriausybės žingsnius mėgindami nuspėti, ar saugu plėtoti investicinį ir prekybinį bendradarbiavimą su gudų partneriais. Siekdama apsisaugoti nuo Rusijos krizės įtakos, tenykštė valdžia imasi įvairių politinių ir ekonominių priemonių. Praėjusių metų pabaigoje paskirtas naujas Baltarusijos vyriausybės vadovas – Andrejus Kobiakovas, taip pat pakeisti keli ministrai, centrinio banko, kitų svarbių valstybinių institucijų vadovai.
Paslaugų sektorius – banguojantis
Verslo interesų Baltarusijoje turinčių skirtingų sektorių įmonių patirtis nevienoda. Kaimyninė šalis labai svarbi turizmo, taip pat transporto paslaugų teikėjams. Kelionių organizatoriai pastebi baltarusių turistų srauto sumažėjimą, tačiau neabejojama, kad tai laikina. Praėjusią savaitę oficialiai atidaryti keturi vizų centrai kelionę į Šengeno zoną pavers dar labiau prieinamą. Be to, turizmo paslaugų verslas iš Ūkio ministerijos tikisi rinkodarinės pagalbos. Vežėjai automobilių keliais tvirtina, kad jų atžvilgiu Baltarusijos transporto koridorius elgiasi nekorektiškai, sudaro papildomų kliūčių. Buvo transporto priemonių sulaikymo, konfiskavimo su visu kroviniu atvejų, įmonėms turto nepavyksta atgauti daugiau nei metus. O tokioms bendrovėms kaip Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) bei Lietuvos geležinkeliai su partneriais Baltarusijoje pavyksta išlaikyti abiem pusėms naudingus santykius, pozityvų bendradarbiavimą.
Kelia koją į Baltarusiją
Atsiranda įmonių, kurios, pasinaudodamos ES ar Baltarusijos bankų kreditais, kaimyninėje šalyje steigia savo įmones.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusija verslo tarybos pirmininkas, bendrovės „Vakarų medienos grupė“ (VMG) vadovas Sigitas Paulauskas mano, kad reikia būti drąsiems, esą šiuo metu geriausias laikas investuoti.
„Man įdomiau investuoti Baltarusijoje. Žaliavos pigios, darbo jėga – du kartus pigesnė nei Lietuvoje. Investicijos projektas aptariamas viešai, pasirašomas su vyriausybe“, - teigia S. Paulauskas. VMG drauge su koncernu SBA 2013-ųjų vasarą Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje atidarė industrinį kompleksą, į kurį investuota daugiau negu 325 mln. Lt, sukurta per tūkstantį darbo vietų. Anot VMG vadovo, į kaimyninę šalį ateina vis daugiau investuotojų italų, austrų. Lietuviams, laukiantiems palankesnių laikų, gali nelikti nišos.
LPK viceprezidentas dr. Gediminas Rainys pasirengęs lažintis, kad kita VMG gamykla bus atidaryta ne Lietuvoje, o Baltarusijoje.
Verslą kaimyninėje šalyje pradėjusi ir „Arvi“ įmonių grupė. Pernai ji Lydos rajone modernizavo šalutinių gyvūninės kilmės produktų perdirbimo gamyklą. Rudenį pradėjusi veikti įmonė gali perdirbti 15 tūkst. t žaliavos, iš jos gaminti vertingus kaulų miltus, kitus produktus. Šiemet įmonės pajėgumai bus padvigubinti. Neatsisakoma ketinimų sukurti kalakutų kompleksą. Finansavimo problemų kyla, tačiau įmonių grupė trauktis nesirengia: ne toks verslas, kad galima būtų per dieną susikrauti lagaminą ir išvažiuoti.
Jaučiasi saugūs – kol kas
Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius neabejoja, jog šie metai Baltarusijai bus kupini iššūkių.
Apie naująjį premjerą A. Kobiakovą ambasadorius atsiliepia teigiamai. Prieš tai jis šešetą metų buvo statistikos ministras, apibūdinamas kaip geras ekonomistas. Tikėtina, kad pasikeitimų vyriausybėje bus ir daugiau. Dar iki lapkričio mėnesio, o juolab po to. Mat lapkri-
tį – prezidento rinkimai. (Ministrų vizitai, verslo forumai ir kiti svarbūs renginiai planuojami iki jų, nes vėliau kaimyninėje šalyje bus kiti prioritetai.) Aleksandras Lukašenka yra pasakęs, kad kadrų rezervų dar turi. Po rinkimų vyriausybė bus vėl atnaujinta. Ukrainos, Rusijos fone Baltarusija atrodo kaip stabilus kraštas, A. Lukašenkos reitingai šalyje pakilo 40-60 proc. Kaip ilgai valdžiai pavyks išlaikyti gyventojų stabilumo jausmą, nežinia.
Regioniniame kontekste pastebima įtampa. Ukraina – antroji pagal svarbą Baltarusijos ekonominė partnerė. Geopolitinė krizė tiesiogiai paveikė ekonominę situaciją. Atsiliepė ir krizė tarp Rusijos ir Vakarų. Nuo šių metų įsigaliojo Eurazijos ekonominės sąjungos sutartis. Baltarusija yra pirmoji jos pirmininkė, tačiau ką tai reikš Baltarusijai, pasak ambasadoriaus, dar neaišku. Baltarusijos verslui ji gali būti naudinga, bet eksportui iš trečiųjų šalių tikėtini papildomi sunkumai. Vieni pirmųjų tai patiria vežėjai – keičiasi taisyklės, vadinamieji saugumo reglamentai, kurie gali būti pritaikomi politiškai.
„Baltarusijos santykiai su Vakarais atrodo gerokai šviesiau, įtampa sumažėjusi. Gegužę vyks viršūnių susitikimas, verslo forumas. ES parengė siūlymus dėl bendradarbiavimo plėtros“, - įžvalgomis dalijosi Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje E. Ignatavičius.
Linki apdairumo
Baltarusija išgyvena rublio nuvertėjimą. Dolerio atžvilgiu jis krito 35 proc. Kaimyninės šalies gyventojus dar pernai užgriuvo ir kitų prastų naujienų lavina. Siekdama suvaldyti situaciją, valdžia nusprendė apmokestinti valiutos pirkimą (jau atšaukta), uždrausti kelti kainas, uždaryti kai kurias mažmeninės prekybos parduotuves (laikinai), suspenduoti stambiausius naujienų portalus, teikti kreditus ir kt. Pasak tarptautinės advokatų kontoros partnerio Baltarusijoje Valentino Galičo, šiais metais ekonominės prognozės nekokios. BVP augimas bus su minuso ženklu (trauksis nuo 1,5 iki 5 proc.). Rublio kursas ir toliau kris, iki metų pabaigos, palyginti su JAV doleriu, baltarusių valiuta nuvertės iki 18-21 tūkst. rublių ribos. Kreditavimas bus ribojamas tiek nacionaline, tiek ir užsienio valiuta. Mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto sritis apims sąstingis.
Komercijos atašė Vidmantas Verbickas mano, kad pagrindinė tam tikrų ekonomikos sektorių lėtėjimo priežastis yra lėšų trūkumas. Didėjant įmonių kreditiniams įsipareigojimams, sandėliuose susikaupė tiek prekių, kad galima būtų nedirbti du mėnesius. Tik laiko klausimas, kada prasidės įmonių bankrotai. „Nacionalinis valiutos kursas labiau kvotinis, ne ekonominis. Valiutų karas - santykis tarp devalvacijos ir hiperinfliacijos, eksporto sulėtėjimo baimės. Bandant bendradarbiauti, reikia turėti omenyje faktinę valiutos riziką, apsisaugo nuo galimų sukrėtimų“, - perspėja komercijos atašė.
