Lietuva pritaria, kad tokia tvarka iškraipo laisvos rinkos principus, užkirsdama kelią natūraliems maisto produktams, tarp jų lietuviškiems, patekti į didžiąją britų rinką. Mūsų šalies maisto produktų gamintojai taip pat kritikuoja „šviesoforo“ sistemą, tačiau tikina, kad prisitaikytų prie jos, jeigu britų rinka jiems atsivertų plačiau. Kita vertus, Rusijai paskelbus embargą gamintojai valdžią ragina maisto produktams Lietuvoje sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris yra vienas didžiausių tarp ES valstybių, taip padidinant vartojimą šalies viduje. Tuomet nereikėtų sukti galvos ieškant naujų rinkų svetur, susiduriant su šalių, norinčių apsaugoti savą rinką, gudrybėmis.
Paklausa vidaus rinkoje neauga
Paskutinė Lietuvoje nerimo banga, kad Jungtinės Karalystės maisto produktų žymėjimo šviesoforo spalvomis sistema kelia grėsmę natūralių, kokybiškų lietuviškų gaminių eksportui į šią šalį, kilo iš Žemės ūkio ministerijos. Apie tai, kaip problema atrodo šios bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovų akimis, „Ūkininko patarėjas“ rašė sausio 13 d. straipsnyje „Prie rusų embargo prisijungė britai“.
Britiško maisto produktų žymėjimo raudona spalva produktų etiketėje ties eilute apie druskos ar riebalų, cukraus kiekį reiškia, jog jis pernelyg didelis, kenkia sveikatai.
Žalia spalva byloja, jog produkte esantis druskos ar cukraus, riebalų kiekis nepragaištingas, geltona rodo ribinį kiekį. Tokią JK maisto ženklinimo sistemą žemės ūkio ministrė laikė ydinga – mažinančia atvežtinių natūralių produktų pardavimus šioje šalyje, o Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas atvirkščiai – gyrė tokią tvarką, neva ji padeda vartotojams pasirinkti, ką pirkti.
Vis dėlto kurioms mūsų šalies įmonėms aktuali į JK eksportuojamų maisto produktų žymėjimo šviesoforo spalvomis problema ir kaip ji sprendžiama? Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tarptautinio bendradarbiavimo ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Vaičiūnė mums atsakė, kad savo produkciją į JK eksportuoja „Vilniaus duona“, „Gudobelė“ (duona ir pyrago kepiniai), „Mantinga“ (šaldyti duonos ir pyrago gaminiai), „Vilniaus konservai“ (kečupai, padažai, krienai, uogienės), „Kėdainių konservų fabrikas“ (įvairūs gaminiai iš perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių), „Vaisių sultys“ (vaisių sultys ir nektarai, džemai ir įdarai), „Vilniaus Pergalė“ (miltinė ir cukrinė konditerija), „Naujoji Rūta“ (cukrinė konditerija). Daugiausia eksportuojama ruginės ir kvietinės duonos, sulčių ir nektarų, šokoladinių saldainių, šokolado plytelių, dražė. „Savo produkciją į JK veža ir lietuviškos mėsos ir jos produktų gamintojai - „Arvi kalakutai“, „Daivida“, „KG Group“. Pastaroji tiekia lietuviškus paukštienos produktus, specializuotus miltus, džiūvėsėlius, greitai paruošiamus makaronus, - vardijo J. Vaičiūnė. Pasak specialistės, 2014 m. sausio-lapkričio mėnesiais Lietuva eksportavo 23 tūkst. 583 t galvijienos, 7 tūkst. 459 t kiaulienos, 42 tūkst. 754 paukštienos, iš jų į JK atitinkamai: 83,2 t, 82,2 t, 2 489 t. Svetur išvežtų 12 171 t dešrų, konservų ir kitų panašių gaminių eksportas į JK sudarė 8,5 proc. – 1 036 t. Vežami ir kiti mėsos produktai bei kiaušiniai, bet jų kiekiai labai maži. Labiausiai britai mėgsta juodą ruginę duoną, majonezą, girą, lietuvišką alų ir stipriuosius alkoholinius gėrimus. Pieno produktų eksportas į JK per 2014 m. 11 mėnesių sudarė 1,27 proc. viso pieno produktų eksporto. Daugiausia eksportuojami ledai (7,2 proc. viso ledų eksporto buvo eksportuojama į JK) ir rauginti pieno produktai, kaip antai pasukos, kefyras, grietinė (9,5 proc. viso šių produktų eksporto), taip pat eksportuojama ir šviežių sūrių ir varškės (2 proc. viso šių produktų eksporto).
„2012 m. duomenimis, Lietuva kasmet eksportuoja daugiau maisto produktų ir gėrimų nei importuoja, todėl šių produktų užsienio prekybos balansas teigiamas, - teigė J. Vaičiūnė. - Kadangi paklausa vidaus rinkoje beveik neturi rezervų augti, paklausa eksporto rinkose ir įmonių sugebėjimas konkuruoti tarptautinėje rinkoje lemia sektoriaus plėtros tempus, taigi neabejotinai eksportas auga ir į JK. Atsižvelgiant į tai, kad į JK eksportuojama labai nedaug produktų, tikėtina, kad lietuviškus pieno produktus perka emigravę lietuviai. Jie perka produktus, kurių negamina kitos Vakarų Europos šalys: kefyrą, grietinę, varškę, varškės sūrį.“
Šviesoforo reikalavimą įveiktų
Deja, ŽŪM neturi informacijos, ar JK maisto produktų žymėjimo šviesoforo spalvomis sistema turi įtakos lietuviškų maisto produktų pardavimo kiekiui šioje šalyje, ar Lietuvos maisto gamintojai, eksportuojantys savo produkciją į JK, spėriai reaguoja į britų prekybos centrų reikalavimą žymėti ją šviesoforo spalvomis – ar taip žymi eksportuojamus produktus?
Bendrovės „Žemaitijos pienas“, „Krekenavos agrofirma“, „Vilniaus duona“, „Daivida“, „Biovela“ atstovai mums teigė nesusiduriantys su produkcijos, eksportuojamos į JK, žymėjimo šviesoforo spalvomis problema, mat didiesiems šios šalies prekybos tinklams jos netiekia. Savo produkciją tiekia tik į mažąsias JK prekyvietes, daugiausia lietuviškas – priklausančias mūsų tautiečiams, jos nereikalauja maisto produktus žymėti šviesoforo spalvomis. Minėtų įmonių atstovai, paklausti, ar neketina ateityje produkciją tiekti didiesiems JK prekybos tinklams, juolab kai užsidarė Rusijos rinka, vengė apie tai kalbėti – komercinė paslaptis. Į panašų klausimą neatsakė ir „Lituanica“ – maisto produktų iš Rytų Europos į JK tiekėja, užsiimanti didmenine ir mažmenine prekyba.
„Žemaitijos pieno“ eksporto vadybininkas Marius Kasparas, paklaustas, ar, panorus tiekti produkciją į JK didžiuosius prekybos tinklus, didelių sunkumų sudarytų jų reikalavimas maisto produktus žymėti šviesoforo spalvomis, sakė, jog papildomų sunkumų būtų, bet jie įveikiami. Tektų stengtis nesupainioti etikečių, kurios klijuojamos ant produktų, eksportuojamų į JK ir kitas šalis. Be to, spalvotos etiketės brangesnės už įprastas nespalvotas.
Saugo savo šalių rinką
„Esame susipažinę su JK ženklinimu, tačiau kol kas iš klientų šio reikalavimo nesame gavę. Jei toks būtų, reaguotume į jį – produktus ženklintume šviesoforo spalvomis“, – tvirtina „KG Group“ prezidentas Tautvydas Barštys, pridurdamas, jog jo vadovaujamų įmonių produkcija tiekiama JK mažmeninės prekybos tinklams, maitinimo įstaigoms.
Tad kodėl ŽŪM vėl nerimastingai prabilo apie britų didžiųjų prekybos tinklų nuostatą žymėti maisto produktus šviesoforo spalvomis, jei dėl jų galvos neskauda Lietuvos maisto produktų įmonėms?
„2014 m. pradžioje Ūkio ministerija apklausė verslo asociacijas. Atsakymai buvo gauti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos. Visos jos nepritarė JK taikomam ženklinimui“, – mums teigė J. Vaičiūnė. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius patvirtino nepritaręs šviesoforiškai JK maisto žymėjimo sistemai ir paaiškino, kad tai riboja laisvą rinką. Trukdo į ją įeiti. Raudona spalva etiketėje potencialų pirkėją atbaido nuo produkto kaip prasto.
E. Mackevičius bei M. Kasparas įsitikinę, kad JK vyriausybė, neprieštaraudama anksčiau buvusiam tik savanoriškam maisto produktų ženklinimui šviesoforo spalvomis, rado gudrią išeitį, kaip apginti savo rinką. Panašiai savo rinką bandė ginti danai, įvedę mokestį už riebius produktus. Norvegai savo rinką gina įvežtinei produkcijai taikydami didžiulį muito mokestį. Pasak E. Mackevičiaus, turėtų būti atskleisti šalių žaidimai, siekiant apsaugoti savus gamintojus.
Lietuva, sukeldama brazdesį dėl JK maisto žymėjimo sistemos, rodo solidarumą su Italija, kitomis pietų šalimis, į JK tiekiančiomis riebius tradicinius sūrius, kitus produktus.
Žemės rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas neslepia, kad Italijos ambasada kreipėsi į jo vadovaujamą instituciją su prašymu palaikyti italus jų kovoje už tai, kad JK atsisakytų šviesoforiškos, verslui trunkančios maisto ženklinimo sistemos. Kai italai pradėjo tradicinius sūrius, eksportuojamus į JK, žymėti šviesoforo spalvomis, 50 proc. krito jų pardavimai. Mat didžioji dauguma produktų buvo pažymėti raudonai - sudėtyje turintys daug riebalų, druskos.
„Bet tokia tų sūrių gamybos technologija – kitaip jų nepagaminsi, kaip ir puikaus žemaitiško kastinio! Jei kastinis nebus riebus, jis nebus kastinis!“ – sako A. Stančikas, piktindamasis, kad JK atveria kelius sintetinio maisto kūrybai, jo nereikia žymėti raudonai. Pašnekovo vaikai sintetinį maistą vadina maistalu.
Didinkim pardavimą savo šalyje
Pasak A. Stančiko bei E. Mackevičiaus, britai, užuot baiminęsi produktų, pažymėtų raudonai, turėtų suprasti, kad riebaus, užtai natūralaus, skanaus maisto galima valgytina mažiau, ir nebus antsvorio bei sveikatos problemų. Jeigu, tarkime, skilandis pažymėtas raudonai, nieko nenutiks jo suvalgius riekutę – riebalų bei druskos dienos norma nebus viršyta. Britai apie tai turėtų būti šviečiami, užuot gąsdinus juos raudonai pažymėtais produktais.
E. Mackevičius priduria, jog Lietuvos maisto gamintojams nereikėtų blaškytis ieškant naujų rinkų, atsitrenkiant į gudrias užkardas, o ieškoti galimybių kaip mūsų šalies viduje padidinti pardavimą. O tam gali būti tik vienas būdas - sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams (jis dabar – 21 proc.). Atpigę lietuviški produktai būtų suvartoti savų vartotojų.
Pasak E. Mackevičiaus, nesumažinę PVM maisto produktams, rinką atiduodame lenkams, kitoms šalims.
ES šalys žaidžia žaidimus gindamos savo rinką. Žaidžia savo šalies piliečių naudai. O Lietuva žaidžia didžturčių naudai – skelbdama studijas, kad šalyje maisto produktai – vieni pigiausių ES, bei inicijuodama akciją „AuGink savo kraštą“. Ar ji pasieks savo tikslą nesumažinus PVM maisto produktams?
E. Mackevičius, paklaustas, kodėl Lietuvos maisto gamintojai neįsitvirtina JK didžiuosiuose prekybos tinkluose, sako, kad įeiti į naują tokių didelių valstybių rinką yra labai sunku. Reikia daug laiko ir pinigų, kad tenykštis vartotojas patikėtų, jog tavo, naujoko, gaminys geras. Rusijos gyventojai seniai įsitikino, jog lietuviškas maistas gardus, saugus, sveikas.
