Ž. Mauricas: aplenkėme latvius ir estus, o bankų sąskaitose – tiksinti bomba

 (338)
Šalies gyventojai bankuose yra sukaupę tiek pinigų, kad negaudami darbo užmokesčio galėtų išgyventi pusę metų. Ir tik laiko klausimas, kada šie pinigai bus pradėti leisti vartojimo prekėms, nes pagal daugelį ekonominių rodiklių šalies ūkis jau viršijo ikikrizinį lygį.
© DELFI / Domantas Pipas

Tuo įsitikinęs banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas.

„Verslo žinių“ organizuotame „Prekybos forume“ jis atkreipė dėmesį, kad visos mažmeninės prekybos apimtys jau šiemet pasieks 2007 m. lygį, nors pinigus leidžiančių gyventojų skaičius ir gerokai mažesnis. O prekyba ne maisto prekėmis esą jau seniai didesnė nei buvo prieš krizę.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© Bendrovės nuotr.

„Dabar niekas nebekalba apie diržų veržimąsi. Daugelyje sektorių, taip pat ir viešajame sektoriuje kalbama, kiek galima atleisti diržus, kur galima juos atleisti ir kada. Taip kad situacija yra ganėtinai palanki mažmeninės prekybos raidai ir laikas eiti apsipirkti“, – įsitikinęs ekonomistas.

Jo teigimu, skirtingai nei prieš krizę, šiuo metu vartojimas pagrįstas ne skolintomis, o gyventojų sukauptomis lėšomis.

Tiesa, anot ekonomisto, gyventojai nenoriai atsisveikina su pinigais – neišlaidauja tiek daug, kiek galėtų ir dalį pajamų kaupia juodai dienai.

„Taigi, bankų sąskaitose – tiksinti vartojimo bomba. Namų ūkai jose iš viso laiko 10,4 mlrd. eurų, o einamosiose sąskaitose – 6,4 mlrd. eurų – tai yra pusę metinio darbo užmokesčio fondo“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Anot jo, tai visiškai priešinga situacija nei buvo prieš krizę, pvz., 2007 m. Tada paskolų portfelis augo labai sparčiai, o indėlių taip greitai nedaugėjo.

„Kitas dalykas yra tai, kad čia atrodome geriau nei Latvija ir Estija. Latvijoje labai sparčiai mažėja paskolų portfelis, tačiau indėliai nebeauga taip sparčiai ir praktiškai susilygino su paskolų lygiu. Estai vis dar skolinasi daugiau nei taupo. Lietuva tuo požiūriu atrodo geriausiai, labiausiai subalansuota“, – aiškino banko ekspertas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gyventojų lūkesčiai dėl galimybių ateityje yra taip pat bene aukščiausi nuo krizės laikų. Be to, kaip rodo apklausos, vis daugiau gyventojų artimiausiu metu ketina įsigyti didesnius pirkinius.

„Taigi, mes per mažai vartojame vis dar esame labai išgąsdinti ir valdžios, ir pačių savęs – nevartojame tiek, kiek galėtume vartoti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Anot jo, gerą šalies ūkio būklę – ne tik Baltijos šalių, bet ir visos ES mastu – rodo ne tik statistiniai duomenys, tačiau ir Europos Komisija.

Esą Lietuva yra viena iš 7 valstybių (Estijos tarp jų nėra), kuri neturi „akivaizdžių ekonominių disbalansų“.

Kaip forume kalbėjo kitas pranešėjas, tyrimų bendrovės „Nielsen“ analitikas Rytų Europai Artūras Urbonavičius, tikėtina, kad lietuviai plačiau atvers pinigines jau artimiausiu metu, prasidedant vasarai.

Ž. Mauricas: aplenkėme latvius ir estus, o bankų sąskaitose – tiksinti bomba
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Pasaulinis vartotojų pasitikėjimo indeksas rodo, kad lietuvių nuotaikos priklauso nuo rinkos „turbulencijos“. Jei 2010 m. pirmą ketvirtį mes buvome absoliučiame pasaulio dugne, už Lietuvą niekas nebuvo liūdnesnis, tai dabar pagal nuotaikas lenkiame Europą. Tik paskutinį 2015 m. ketvirtį susilyginome su Europa, bet prisiminkim – tada prasidėjo šildymo sezonas. Tokios bangos iliustruoja: lietuviai vasarą išprotėja, jie labai linksmi, 2-3 ketvirčių duomenys labai optimistiški, o kai tik prasideda šildymas visi tampa liūdnesni“, – sakė jis.

A. Urbonavičiaus teigimu, lietuviai neišlaidauja taip, kaip prieš krizę, tačiau galima tikėtis, kad atšilus orams, pinigines pravers plačiau.

„Šiandienos pirkėjų elgesį objektyviai iliustruoja objektyvi pardavimų statistika, po euro įvedimo 2015 m. pirmuosius du ketvirčius mes fiksavome pardavimo kiekių mažėjimą.

Praktiškai augimą generavo tiktai kainų augimas. Ir trečią ketvirtį, kaip aš sakau, lietuviai vasarą išprotėjo ir ėmė daugiau pirkti šašlykų ir alaus“, – juokavo specialistas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Įspūdingas skirtumas: lietuviams nemokama banko paslauga užsienietei kainavo 200 eurų (68)

Į Lietuvą dirbti atvykusiai vietnamietei Minh Thuy Nguyen už sąskaitos atidarymą teko pakloti 200 eurų. Nors jai atstovaujantis advokatas Antantas Damulis dėl tokios didelės kainos piktinosi, „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraskevičius išaiškino, kad jokios klaidos čia nėra.

S. Skvernelis: bandymas parodys, ar pašto pertvarka vyks visoje Lietuvoje (7)

Valstybės valdomo Lietuvos pašto bandymas, sumažinus pašto skyrių kai kuriuose rajonuose, parodys, ar pertvarka vyks visoje Lietuvoje, sako premjeras Saulius Skverelis.

Pristatė, ką žada keisti vasarą įsigaliosiančiame Darbo kodekse (40)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimų Trišalėje taryboje pagrindu parengė Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektus ir teikia juos derinti suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

D. Mockaus milijonas – ne taip lengvai pasiekiamas (236)

Paaiškėjus, kad Vokietijoje galimai rastas originalus Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, prisimintas koncerno „MG Baltic“ pažadas sumokėti 1 mln. Eur už jo grąžinimą valstybei.

Apgaulė, kuria patikėjo turtingieji: suklaidino patikimo teisininko ir verslininko įvaizdis (28)

Metų metus verslininkus mulkinęs anksčiau advokato padėjėju dirbęs 35 metų teisininkas Paulius Putkis sugebėjo apgauti daugybę žmonių, kai iš jų įvairių projektų įgyvendinimui skolinosi dideles pinigų sumas, nors tuo metu jau ir žinojo, kad jų net negalės grąžinti.