Ydingai valdyti bankai tampa našta Vyriausybei

Ydinga Lietuvos bankų valdymo praktika duoda nepageidaujamus rezultatus - derėtis su vis naujas sąlygas keliančiais galimais jų pirkėjais darosi vis sunkiau.
Valstybė šiuo metu parduoda savo kontroliuojamus Lietuvos taupomąjį, Žemės ūkio ir Vystymo bankus.

Jau pradėtos derybos su vieninteliu norą įsigyti Taupomąjį banką pareiškusiu Estijos banku "Hansabank" bei potencialiu Žemės ūkio banko pirkėju - Lenkijos ir Italijos bankų "Pekao SA" ir "UniCredito" konsorciumu. Abiejų bankų pirkėjai Vyriausybei kelia vis skausmingesnius reikalavimus, teigia dienraštis "Lietuvos rytas".

Dienraščio žiniomis, "Hansabank" reikalauja padidinti Taupomojo banko atidėjimus turtui ir už valstybės parduodamas 90,7 proc. banko akcijų nesirengia mokėti daugiau nei 130 mln. litų.

"Hansabank" sutiktų padidinti šią kainą iki 200 mln. litų tik tada, jeigu Vyriausybė pati pasirūpintų nelikvidžiu Taupomojo banko turtu, kurio balansinė vertė siekia 60 mln. litų.

Dėl Taupomojo banko pardavimo tiesiogiai derėtis siekia ir Vokietijos bankas "Nord/LB", tačiau, pasak Turto fondo generalinio direktoriaus Stasio Vaitkevičiaus, derybos su šiuo banku galėtų būtų pradėtos tik po to, kai būtų paskelbtas naujas privatizavimo konkursas.

Gerokai šių metų pirmajame pusmetyje išaugę specialieji Taupomojo banko atidėjimai lėmė per devynis šių metų mėnesius banko sukauptą 41 mln. litų nuostolį. Jeigu būtų padaryti papildomi specialieji atidėjimai turtui, banko nuostoliai šiemet gali pasiekti 100 mln. litų.

Turto fondo ir Lenkijos bei Italijos bankų konsorciumo derybos taip pat stringa dėl nepakankamų Žemės ūkio banko atidėjimų nelikvidžiam turtui.

"Lietuvos ryto" žiniomis, "Pekao SA" ir "UniCredito Italiano" siekia, kad būtų atsikratyta 10 mln. litų nepageidaujamo turto, ir, kad valstybė atlygintų nuostolius, jeigu vėliau atsirastų netikėto nelikvidaus turto ar blogų paskolų.

Už 76 proc. Žemės ūkio banko akcijų valstybė ketino gauti apie 100 mln. litų. Kai kuriais duomenimis, potencialus pirkėjas už akcijas pasiūlė iki 50 mln. litų, nors S. Vaitkevičius anksčiau tai paneigė.

Norą įsigyti mažiausią valstybinį banką - Vystymo banką - pareiškė du pretendentai - šalies bankas "Snoras" ir Suomijos finansų grupė "Sampo-Leonia".

Dienraščio duomenimis, "Snoro" vadovai jau žino, kad jų siūlomos sąlygos gerokai nusileidžia "Sampo-Leonia" siūlymams. "Snoro" siūloma kaina už 100 proc. valstybės ir kitų akcininkų valdomas Vystymo banko akcijas yra šešis kartus mažesnė už tą, kurią siūlo Suomijos finansų grupė.

"Snoro" tarybos pirmininkas Jefimas Borodulinas tvirtino kol kas negavęs oficialaus Turto fondo atsakymo, tačiau pripažino susitaikęs su būsimu pralaimėjimu.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Įstatymo pataisa įpareigos darbdavius tikrinti darbuotojų girtumą (30)

Siūloma įpareigoti darbdavius tikrinti pavojingus darbus dirbančius darbuotojus dėl girtumo.

Konkurencijos taryba: taksi įmonėms Vilniaus oro uoste turėtų būti skelbiamas konkursas (6)

Valdžiai prabilus apie tai, kad Vilniaus oro uoste dirbančių taksi kainos galėtų būti reguliuojamos, Konkurencijos tarybos ekspertai sako, jog oro uosto keleivius aptarnaujančios taksi įmonės turėtų būti pasirinktos konkurso būdu. Anot tarybos pirmininko pavaduotojos Jūratės Šovienės, geriausiai sureguliuoti kainas gali tik konkurencija.

Pričiupta ketveriukė, bandžiusi iš banko pasisavinti beveik 200 tūkst. eurų (10)

Klaipėdos teisėsauga atlieka tyrimą, kuriame keturi asmenys įtariami mėginę iš banko pasisavinti beveik 200 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė Klaipėdos prokuratūra.

DELFI skaičiuoklė: sužinokite, kiek liks sukauptų atostogų po liepos 1 d. (61)

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir Vyriausybei priėmus jį įgyvendinančius nutarimus, jau aišku, kam kiek priklausys kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų ar papildomų poilsio dienų, ar bus galima jas sumuoti, kaip bus apskaičiuojami ir mokami atostoginiai.

Tobulinamos galimybės valstybei skolintis iš gyventojų (19)

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad Vyriausybėje jau yra kuriamos priemonės, leisiančios valstybei efektyviau skolintis lėšas iš gyventojų.