Ydingai valdyti bankai tampa našta Vyriausybei

Ydinga Lietuvos bankų valdymo praktika duoda nepageidaujamus rezultatus - derėtis su vis naujas sąlygas keliančiais galimais jų pirkėjais darosi vis sunkiau.
Valstybė šiuo metu parduoda savo kontroliuojamus Lietuvos taupomąjį, Žemės ūkio ir Vystymo bankus.

Jau pradėtos derybos su vieninteliu norą įsigyti Taupomąjį banką pareiškusiu Estijos banku "Hansabank" bei potencialiu Žemės ūkio banko pirkėju - Lenkijos ir Italijos bankų "Pekao SA" ir "UniCredito" konsorciumu. Abiejų bankų pirkėjai Vyriausybei kelia vis skausmingesnius reikalavimus, teigia dienraštis "Lietuvos rytas".

Dienraščio žiniomis, "Hansabank" reikalauja padidinti Taupomojo banko atidėjimus turtui ir už valstybės parduodamas 90,7 proc. banko akcijų nesirengia mokėti daugiau nei 130 mln. litų.

"Hansabank" sutiktų padidinti šią kainą iki 200 mln. litų tik tada, jeigu Vyriausybė pati pasirūpintų nelikvidžiu Taupomojo banko turtu, kurio balansinė vertė siekia 60 mln. litų.

Dėl Taupomojo banko pardavimo tiesiogiai derėtis siekia ir Vokietijos bankas "Nord/LB", tačiau, pasak Turto fondo generalinio direktoriaus Stasio Vaitkevičiaus, derybos su šiuo banku galėtų būtų pradėtos tik po to, kai būtų paskelbtas naujas privatizavimo konkursas.

Gerokai šių metų pirmajame pusmetyje išaugę specialieji Taupomojo banko atidėjimai lėmė per devynis šių metų mėnesius banko sukauptą 41 mln. litų nuostolį. Jeigu būtų padaryti papildomi specialieji atidėjimai turtui, banko nuostoliai šiemet gali pasiekti 100 mln. litų.

Turto fondo ir Lenkijos bei Italijos bankų konsorciumo derybos taip pat stringa dėl nepakankamų Žemės ūkio banko atidėjimų nelikvidžiam turtui.

"Lietuvos ryto" žiniomis, "Pekao SA" ir "UniCredito Italiano" siekia, kad būtų atsikratyta 10 mln. litų nepageidaujamo turto, ir, kad valstybė atlygintų nuostolius, jeigu vėliau atsirastų netikėto nelikvidaus turto ar blogų paskolų.

Už 76 proc. Žemės ūkio banko akcijų valstybė ketino gauti apie 100 mln. litų. Kai kuriais duomenimis, potencialus pirkėjas už akcijas pasiūlė iki 50 mln. litų, nors S. Vaitkevičius anksčiau tai paneigė.

Norą įsigyti mažiausią valstybinį banką - Vystymo banką - pareiškė du pretendentai - šalies bankas "Snoras" ir Suomijos finansų grupė "Sampo-Leonia".

Dienraščio duomenimis, "Snoro" vadovai jau žino, kad jų siūlomos sąlygos gerokai nusileidžia "Sampo-Leonia" siūlymams. "Snoro" siūloma kaina už 100 proc. valstybės ir kitų akcininkų valdomas Vystymo banko akcijas yra šešis kartus mažesnė už tą, kurią siūlo Suomijos finansų grupė.

"Snoro" tarybos pirmininkas Jefimas Borodulinas tvirtino kol kas negavęs oficialaus Turto fondo atsakymo, tačiau pripažino susitaikęs su būsimu pralaimėjimu.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Susitikime su EBPO atstovais aptarta Lietuvos pažanga siekiant narystės organizacijoje (7)

Lietuvos pažanga įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas bei tolesnių darbų eiga aptarti ketvirtadienį Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės susitikime su EBPO atstovais.

„Boso valanda su S. Jovaišu“: psichoterapeutas R. Milašiūnas apie vadovų psichiką – ką daryti, kad ji nepalūžtų

Šįkart laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – psichoterapeutas Raimundas Milašiūnas.

Įprastų piniginių greitai nebeliks (76)

Momentiniai mokėjimai Lietuvoje pastebimai palengvins atsiskaitymus, tiek mėgaujantis laisvalaikiu, tiek ir užsiimant verslu, įsitikinęs informacinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis, pasak kurio, minėta naujovė mūsų šalyje turėtų paplisti maždaug per metus.

V. Šapoka neatskleidžia būsimo lengvatinio PVM tarifo šildymui (10)

„Valstiečiams“ ir konservatoriams sutarus grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, finansų ministras Vilius Šapoka kol kas neatskleidžia, koks bus jo dydis.

Vyriausybė kuria strateginių projektų komisiją (10)

Lietuvai ketinant įgyvendinti kelis didelius strateginius projektus - elektros tinklų su Vakarų Europa sinchronizavimo, europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybos, Vyriausybė ketina kurti strateginių projektų koordinavimo komisiją, kuriai vadovautų premjeras Saulius Skvernelis.