„Ispanams reikia pasižiūrėti į savo ekonominę ir socialinę padėtį bei pagal tai vertinti, ko reikia jų šaliai, – nepriklausomai nuo to, kas dedasi Graikijoje ar kur nors kitur“, – sakė jis centro kairiosios stovyklos dienraščiui „El Pais“.
„Pavojus tapti Graikija visuomet yra, ir tai taps tikrove, jeigu bus kartojamos tos pačios klaidos, kurios buvo primestos Graikijai“, – pridūrė jis.
Ekonomistas Y. Varoufakis, skelbiantis neortodoksines idėjas apie euro zoną ir Graikijos skolų restruktūrizavimą, atsistatydino iš finansų ministro posto kitą dieną po to, kai graikai nubalsavo prieš tarptautinių skolintojų pasiūlytas finansinės pagalbos sąlygas per liepos 5 dieną surengtą referendumą.
Graikijos vyriausybė vėliau sutiko netgi su dar griežtesnėmis sąlygomis per derybų maratoną euro zonos viršūnių susitikime liepos 12–13 dienomis.
Artėjant vėliau šiais metais vyksiantiems parlamento rinkimams, Ispanijos premjeras Marianas Rachojus dažnai pateikia kaip drastišką pavyzdį ekonomikos sąmyšį Graikijoje, gindamas savo vyriausybės vykdomą krizės valdumo programą.
M. Rachojus konservatyvi Liaudies partija sako, kad tuo atveju, jeigu nauja kairioji partija „Podemos“, kuri yra Graikijos valdančiosios partijos „Syriza“ artima sąjungininkė, po rinkimų priverstų pakeisti ekonomikos kursą, Ispanija gali vėl nugrimzti į krizę.
Paklaustas apie Ispanijos vyriausybės pareiškimus, Y. Varoufakis sakė, kad Graikija „tapo savotišku futbolo kamuoliu dešiniojo sparno politikams, kurie primygtinai naudoja Graikiją, kad pagąsdintų savo gyventojus“.
Ispanija 2013-aisiais išbrido iš penkerius metus trukusio recesijų paženklinto laikotarpio, o vyriausybė prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 3,3 procento. Šis rodiklis yra daugiau negu dvigubai didesnis lyginant su euro zonos šalių prognozuojamu vidurkiu.
Madridas siekia, kad ateinančiais metais biudžeto deficitas taptų mažesnis negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip reikalauja euro zonos sutartys.
Prognozuojama, kad šalies skolos šiais metais sudarys 98,5 proc. BVP. Tuo tarpu Graikijos skolų našta sudaro daugiau negu 177 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tačiau nedarbo lygis Ispanijoje tebėra didelis – 22 proc., antrasis didžiausias euro zonoje po prasiskolinusios Graikijos.
M. Rachojus prognozavo, kad Ispanija 2014–2015 metais sukurs iš viso milijoną darbo vietų