Elektroninės prekybos ir degalinių atstovams sukilus prie Lietuvoje komercinių bankų taikomus įkainius, Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, jog bus ieškoma bendrų sprendimų, kaip juos mažinti, o jei susitarti nepavyks, savo dalį galėtų mažinti Lietuvos bankas ir tada visuomenė pamatys, kas yra „negeriečiai, kurie nenori judėti link racionalių sprendimų“.
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Vis dėlto šią priemonę V. Vasiliauskas įvardija kaip kraštutinę, nes Lietuvos banko dalies mažinimas reikštų mažesnį jo pelną ir mažesnes įmokas į šalies biudžetą, tad geriausia būtų pasiekti sutarimą, jog įkainius mažina ir komerciniai bankai, ir kontroliuojantis Lietuvos bankas.

„Ko Lietuvoje dabar labiausiai trūksta, matyt, normalaus susikalbėjimo, - sakė V.Vasiliauskas. - Jeigu nepavyks susikalbėti, mes turime šiokių tokių instrumentų, tai visų pirmą, mes taip pat dalyvaujame mokėjimuose ir esame pasiryžę mažinti savo dalį, savo kainą, kurią mes imame už mokėjimus ir tada jau paliksime bankus ir prekybininkus vienus, nes mes labai aiškiai pasakysime: klausykite, mes savo dalį susimažinome, dabar jūs darykite kažkokius žingsnius, jeigu ne, tai mano galva visuomenė pamatys, kas yra tie, sakykime taip, negeriečiai, kurie nenori judėti link racionalių sprendimų.“

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra susiklosčiusi netenkinanti situacija, kai atskirų paslaugų įkainiai yra didesni nei kaimyninėse valstybėse, su kuriomis Lietuva gali pasilyginti ir tai „kvepia tam tikru absurdu“.

Trečiadienį prekybos bei paslaugų rinkos dalyviai susitiko su komercinių šalies bankų ir priežiūros institucijos Lietuvos banko atstovais bei aptarė įmonėms teikiamų bankų paslaugų kainodaros klausimus.

„Buvo toks pirmas apsišaudymas, kartais pakankamai audringas, bet, na, matyt, pavyko suvaldyti situaciją ir mes sutarėme sausio pabaigoje, atlikę namų darbus, t.y. grįžę į savo asocijuotas struktūras, pasikalbėję, susitikti sausio pabaigoje dar kartą, manytume, kad reikėtų judėti į priekį, nes esama padėtis, kada grynųjų atsiskaitymai vyrauja, o tik 20 proc. visų operacijų kortelėmis yra susiję su atsiskaitymais už prekes ir paslaugas, na, jie, nė vienos pusės, matyt, netenkina“, - dėstė V. Vasiliauskas.

DELFI primena, jog Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija ir Lietuviškų degalinių sąjunga jungiasi prie bankams pasipriešinusių elektroninių parduotuvių, kurios planuoja siūlyti nuolaidas pirkėjams, jei šie pasirinks atsiskaityti mažesnius įkainius taikančius bankus. Degalų pardavėjai laikosi nuomonės, jog bankų taikomi įkainiai už atsiskaitymus kortelėmis neteisingi ir planuoja tartis, kaip priversti bankus mažinti įkainius, o žmonės skatinti atsiskaityti grynais. Lietuvos bankas mato prielaidų kai kuriems įkainiams mažėti.

Lietuvos bankas turi ir daugiau priemonių

V.Vasiliauskas sako, jog Lietuvos bankas gali imtis ir kitų priemonių, numatytų Mokėjimo įstaigų įstatyme.

„Tai yra ir tyrimų pradėjimas, jau konkrečių, ne bendro, rinkos tyrimo pradėjimas, bet konkrečių subjektų atžvilgiu ir atitinkamai per tai reagavimas. Tai aš manau, tą visą arsenalą mes naudosime“, - sakė jis.

V.Vasiliauskas skaičiuoja, jog, pavyzdžiui, Lietuvos banko dalis tarpbankiniuose atsiskaitymuose yra 0,21 lito ir sudaro apie penktadalį jų kainos.

„Mes tikrai to nenorėtume daryti, nes tai eitų iš mūsų pelno. Kaip žinote, mes savo pelną atiduodame į valstybės biudžetą. Aš sutikčiau tą daryti tiktai tuo atveju, jeigu pati industrija pajudėtų link susitarimo su prekybininkais, jeigu ne, labai paprastas dalykas, mes sumažiname, jie ta dalimi irgi nusimeta, tai, ačiū, kaip sakant už gėles, to mes nenorėtume“, - sakė jis.

Paklaustas, kiek Lietuvoje galėtų pigti bankų paslaugų įkainiai, V. Vasiliauskas priminė latvių pavyzdį.

„Jeigu lyginsime su pačiais latviais, tai skirtumas, kalbant apie atsiskaitymą kortelėmis, jų kainodarą, jis yra apie 30 proc., tai vėlgi, aš matau čia didelę erdvę, jau nekalbat apie pavedimus eurais, apie kuriuos ne kartą buvo minėta, tie skirtumai yra“, - vardijo jis.

Be to, jis priminė, kad šalies komerciniams bankams nuostolingiausios operacijos yra bankuose vykdomos operacijos grynais, tad jie turėtų būti suinteresuoti skatinti atsiskaitymą kortelėmis.

„Čia ir matau tą sritį, kuri turi didžiausią potencialą, t.y. plėtrą bankinių kortelių, per tai didesnis operacijų skaičius, mąsto ekonomija, mažėja sąnaudos visiems“, - sakė V. Vasiliauskas.

Kodėl šiuo metu Lietuvoje kai kurios bankinės paslaugos yra brangesnės nei Latvijoje, V. Vasiliauskas sakė paaiškinimo neturintis, tam reikalingas tyrimas.

Komerciniai bankai nori su įmonėmis kalbėtis po vieną, o ne per asociacijas

Stasys Kropas
Stasys Kropas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas taip pat teigė neturintis „objektyvios informacijos, kad įkainiai yra mažesni ar didesni“ Baltijos šalyse, tačiau yra daromos tokios prielaidos, kad jie gali būti mažesni arba didesni, o sprendimas mažinti įkainius yra didinti apyvartas elektroniniais pinigais.

„Manau, kad asociacijų lygyje tikrai bus sudėtinga šnekėtis ir aš nemanau, kad mes galėsime atsisėsti, asociacijos atstovai, ir turėsime tokius įgaliojimus, bet dalyviai, rinkos nariai, aš manau, kad kalbėdamiesi su rinkos dalyviais tikrai galės numatyti tam tikrus planus kaip galima ieškoti bendrų būdų, kaip didinti tą pyragą ir tą verslą tokiu būdu, aišku, mažinant įkainius“, - dėstė jis.

S.Kropas ragino įmones, turinčias duomenų, kad Latvijoje ir Estijoje įkainiai yra didesnis savo bankams pateikti tokią informaciją ir naudoti tai kaip derybinį argumentą.

„Mes tikrai sveikintumėme, jeigu būtų atliktas objektyvus palyginimas, šiuo metu mes turime tik legendą, - sakė jis ir priminė, kad Lietuvos bankas atlikdamas šalies rinkos tyrimą nepadarė išvados, kad Lietuvoje įkainiai yra prastesni nei kitose šalyse. - Mes labai daug matome vietos (įkainių mažinimui – DELFI), jeigu mes pasiektumėme apyvartos lygį, kaip, pavyzdžiui, Estijoje. Manau, kad galėtume per pusę sumažinti įkainius ir čia yra erdvė, kur galima dirbti kartu.“

Pasak jo, bankai džiaugtųsi, jei su įmonėmis dėl to būtų sutariama, o vartotojai patys galėtų pasirinkti kaip jiems patogiau atsiskaityti: grynaisiais ar kortele. Taip pat, pasak jo, bendra įkainių sistema negalėtų būti taikoma ir visoms įmonėms.

„Gal bankams labai patiks įmonė, norės, kad ji augtų ir (bankas – DELFI) pasubsidijuos tam tikrus mokėjimus. Tai tikrai kiekvieno banko yra strategija, kiekvienas bankas konkuruoja su kitu banku ir nori turėti daugiau klientų ir čia kažkokios unifikacijos negali būti“, - svarstė S. Kropas.

Prekybininkai, atsisakę mokėjimų per dalį bankų, nesigaili

Elektroninės prekybos įmonės „Imk.lt“ direktorius Jurgis Gylys apgailestavo, kad Lietuvoje kai kurioms įmonėms tenka užimti provokatorių pozicijas, kad būtų inicijuojama diskusija, tačiau džiaugėsi, kad pavyko atkreipti dėmesį į elektroninių atsiskaitymų brangumą ir pirmą kartą pavyko apie tai kalbėti su įvairių pusių atstovais vienu metu.

„Jeigu kortelėmis dar įmanoma konkurencija, t.y. pasirinkti kurio nors vieno banko paslaugą, tai šitoje vietoje („bank link“ paslaugos atveju - DELFI), aš nežinau, ar iš nežinojimo, ar sąmoniningai bankų asociacijos vadovas klaidina, sakydamas, kad yra konkurencija. Galiu atsakingai pareikšti, kad pasinaudoti „bank link“ paslauga ir pasiimti iš kliento apmokėjimą nesinaudojant to banko paslaugomis ir nesumokant to banko nustatyto įkainio, šiandien nėra jokių galimybių“, - dėstė jis.

Pasak J. Gylio, elektroninėms parduotuvėms tenka mokėti 2-3 proc. nuo pardavimo vertės, tačiau kai kurie bankai taiko mažesnius įkainius.

„Elektroninėje parduotuvėje Imk.lt visos prekės buvo atpigintos 2 proc. po to, kada atsisakėme SEB banko paslaugų ir apmokėjimą nukreipėme aplinkiniais metodais. Kodėl mes nukreipėme apmokėjimą aplinkiniais metodais, todėl kad įstatymas gal ir keistokai, bet nenumato galimybės apmokestinti atskirą mokėjimo metodą nežiūrint į tai, koks įkainis yra nustatytas iš banko pusės. Negaliu kalbėti už visus norinčius prisijungti prie šitos akcijos, tačiau ir vakar teko bendrauti su kolegomis iš kitų elektroninių parduotuvių, tikrai yra nusiteikimas, akcijos gali būti labai įvairios, tiek nuolaidų taikymas atsiskaitant kitų bankų sąskaitomis, tiek kai kurie svarstė apie teorinę galimybę švenčių metu išjungti vieno ar kito banko „bank link“ paslaugą, nes tie įkainiai iš tiesų yra žvėriški“, - pasakojo J. Gylys.

Jis dėstė, jog jei derybos su bankais bus nesėkmingos, elektroninės parduotuvės galvos ir apie kitas iniciatyvas, pavyzdžiui, skatinti atsiskaityti paprastu pavedimu, kuris, pasak jo, iš esmės yra tas pats kas ir „bank link“, tačiau „kainuoja 1 litą, o ne 30 litų“ ir skatinti atsiskaitymus grynaisiais.

„Šiandien teoriškai, bet tai yra kuriozas, norint paimti avansinį mokėjimą, yra dešimt kartų pigiau nusiųsti kurjerį pas klientą, paimti grynuosius pinigus, juos pristatyti pardavėjui ir po to antrą kartą nuvežti prekę ir tai vis tiek bus pigiau“, - piktinosi verslininkas.

Lietuvos degalinių sąjungos vadovas Aidas Gedvilas apgailestavo, kad per susitikimą iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento susitikimo dalyviai neišgirdo priežasčių, kodėl Lietuvoje įkainiai yra didesni nei kitose šalyse.

„Turbūt po Naujų metų galėsime pasidžiaugti apčiuopiamais rezultatais, - sakė jis. - Asmeniškai aš tikiu, kad pavyks sulaukti kažkokių susitarimų ir manau, kad protesto akcijų arba kardinalių veiksmų ir nebus. Mes tikime sveiku protu ir lauksime, kad tai būtų išsamiai aptarta ir pasiūlyti sprendimo būdai, kadangi turime pakankamai svarių argumentų, kodėl mes šito norime.“

Anot jo, jei susitarti nepavyks, ateityje protesto akcijų gali būti, pavyzdžiui, ribojamos sumos, kada galima atsiskaityti kortelėmis, skatinimas mokėti grynais.

„Bent jau pasiekti tuos įkainius, kurie yra pas mūsų kaimynus latvius, estus, manau, yra (įmanoma - DELFI) visiškai be problemų, tiek bankininkams, tiek mums“, - vardijo A. Gedvilas.

Susitikime dalyvavo Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos elektroninės prekybos asociacija, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, Lietuviškų degalinių sąjunga, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (11)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (50)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (17)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (64)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (72)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1069)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (56)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...