Portalas DELFI primena, kad viešumoje lįsti VP grupės akcininkų nesutarimai pradėjo po to, kai kontrolinį grupės akcijų paketą turinti Nerijaus Numavičiaus bendrovė Maltoje sumąstė parduoti „Akropolius“ Lietuvoje esančiai „Vilniaus prekybai“.
M. Marcinkevičius teisme Maltoje išsireikalavo, kad sandoris būtų sustabdytas dėl akcininkui nepateiktos visos informacijos apie sandorį, o savo ruožtu Maltoje registruota bendrovė „Relvit Ltd.“, kurioje M. Marcinkevičiui priklauso 7,99 proc., kreipėsi į teismą, kad M. Marcinkevičius atlygintų žalą, kurią įmonė patyrė dėl neįvykusio sandorio.
Tačiau M. Marcinkevičius ir toliau tikina, kad mažuosius akcininkus bandoma atkirsti nuo įmonės valdymo ir prieigos prie informacijos.
Dabar M. Marcinkevičius žengia naują žingsnį - pirmadienį kreipiasi į Maltos teismą su reikalavimu, kad Maltoje registruotoje įmonėje būtų paskirti papildomi valdybos nariai, nes šiuo metu joje likęs tik vienas, o tai, M. Marcinkevičiaus įsitikinimu, neleidžia įmonei priimti teisingų sprendimų.
Kaip apeliuoja vienas iš VP grupės atstovų, šių metų liepos 7 d. neeiliniame akcininkų susirinkime Maltoje buvo pakeisti įmonės įstatai, kuriuose nustatyta, kad įmonės valdyboje gali būti tik vienas asmuo. Teisme bus bandoma pasiekti, kad įmonė būtų įpareigota paskirti dar nors vieną papildomą valdybos narį arba pats teismas jį paskirtų.
„Pagal Akcinių bendrovių įstatymą Maltoje galioja akcininkų apsauga nuo valdybos narių veiksmų. Valdybos nariai negali kenkti nei bendrovei nei netiesiogiai akcininkams“, - teigia M. Marcinkevičius.
Kaip pasakojo verslininkas, iš pradžių įmonės valdyboje buvo trys asmenys, tačiau vienam pasitraukus, buvo pakeisti įmonės įstatai, kurie leido valdybą iš dviejų asmenų. Išėjus dar vienam – vėl pakeisti įstatai ir įmonė liko su vienu valdybos nariu.
Pirmoji valdybos narė Elena Aleknavičienė įmonę paliko 2014 m. gruodį.
Valdybos narė Claire Scicluna valdybą dėl asmeninių priežasčių, „Relvit Ltd.“ teigimu, paliko šių metų birželio pradžioje savo iniciatyva.
Kaip portalui DELFI informaciją pateikė „Relvit Ltd.“, įmonėje šiuo metu iš tiesų yra vienas valdybos narys – Karlas Diacono.
„Jis – patyręs, kvalifikuotas ir kompetentingas verslo administratorius. Pagal įstatus įmonė gali turėti iki 3 valdybos narių. Valdybos narius skiria ir atleidžia akcininkai. Pagal Maltos įstatymus, bendrovei vadovauja valdybos nariai, o atskirų direktorių nėra“, - teigiama bendrovės atsakyme.
Maltoje įregistruota „Relvit Ltd.“ priklauso „Lemax Ltd.”, kurios valdybos nariais yra Diana Dominienė ir Nicolai Vella Falzon. „Lemax Ltd.“ savo ruožtu akcininkas yra „Fenlex Holdings&Services Ltd.”. Kas priklauso šios įmonės valdybai, „Relvit Ltd.“ atstovai neatskleidžia.
„Vadovas ir valdybos nariai mums yra gerai žinomi. Tai patyrę verslo valdymo paslaugų profesionalai ir advokatai, turintys nepriekaištingą reputaciją Maltoje“, - rašome atsakyme.
Kaip jau buvo skelbta anksčiau, turtą iš Maltos buvo norima parduoti „Vilniaus prekybai“, kurios valdybos narė taip pat yra Diana Dominienė.
„Relvit Ltd.“ teigimu, „Akropolius“ nuspręsta parduoti, nes bendrovė neturi finansinio pajėgumo plėtoti naujų projektų Rygoje ir kitur, nes yra stipriai užskolinta įmonė, o UAB „Vilniaus prekyba“ užtikrintų tolesnę projektų plėtrą tiek savo finansiniais pajėgumais, tiek ir sukaupta patirtimi bei kvalifikacija.
„Be to, į „Relvit Ltd.“ atėjusios lėšos už „Akropolių“ pardavimą būtų buvusios nukreiptos naujoms investicijoms už Lietuvos ribų. Tuo metu „Akropolių“ valdymas būtų sugrąžintas ten, kur yra esminis turtas – į Lietuvą“, - teigiama įmonės komentare.
Primename, kad praėjusią savaitę UAB "Akropolis Group" ir UAB "Akropolis LT" direktoriaus pareigas paliko Remigijus Veikalas. Naujais vadovais paskirti Emilis Gustainis ir Dovilė Šiekštelytė-Batutienė.
Korporatyvinio valdymo Baltijos instituto prezidentas Paulius Martinkus teigė, kad tvarkos, kaip mažieji akcininkai turėtų būti atstovaujami įmonėje, nėra.
„Tai yra nustatyta pačių akcininkų sutartyje, pavyzdžiui, kad vienas akcininkas gali turėti vieną narį valdyboje. Dažniausiai akcininkų tarpusavio santykiai yra reguliuojami per akcininkų sutartį“, - kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, vis dėlto dažniausiai, jei esi smulkusis akcininkas, lieki be valdybos narių.
„Pagalvojus, apie geriausia praktiką – listinguojamos įmonės stengiasi paskirti nepriklausomų narių, net jei smulkiųjų akcininkų yra labai nedaug. Tai verslo kultūros klausimas ir kiek stambusis akcininkas gerbia smulkiuosius“, - pridėjo jis.
Paklaustas, ar tarp VP grupės akcininkų vykstantis ginčas neprimena „Achemos“ vargų dėl smulkiųjų akcininkų reikalavimų, P. Martinkus teigė: „Achemą“ valdė labai stipri asmenybė ir valdė visą koncerną, visa valdyba buvo akcininko rankose. Kalbant apie „Maximos“ grupę jie turi profesionalius vadybininkus, vadovybė jų yra profesionalai ir jie gali keisti vadovus nesugriaunant piramidės, o „Achemoje“ tai pradėjo vykti. Čia labiau vyksta konfliktas akcininkų lygyje. Čia, sakyčiau, kad nepriklausomi nariai gelbėtų dalyką“.
Nori „Akropolių“
Portalas DELFI jau rašė, kad M. Marcinkevičius pradėjo viešinti su VP grupe kilusių nesutarimų detales po to, kai nepavyko įsigyti „Akropolių“, su kuriais verslininkas dirbo iki 2010 m., kai paliko prekybos centrus valdančią įmonę.
M. Marcinkevičiui sužinojus, kad Maltoje esantį turtą norima parduoti Lietuvoje esančiai įmonei, jis kreipėsi į „Relvit Ltd.“ informacijos apie būsimą sandorį. Verslininkas teismo būdu sustabdė sandorį teigdamas, kad negavo pakankamos informacijos apie būsimą pardavimą. Pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad „Akropoliai“ bus parduoti UAB „Vilniaus prekybai“, kurioje M. Marcinkevičius nėra tiesioginis akcininkas, arba dukterinei jos įmonei. Verslininkas bijo, kad perleidus turtą į antrinę įmonę jis kaip akcininkas būtų dar labiau atkirstas nuo informacijos apie turtą ir įmonės, kuri jį valdo, veiklos.
Vis dėlto „Relvit Ltd.“ atstovai teigia, kad akcininkams visa reikiama informacija buvo pateikta: „Valdyba iš anksto išsamiai paaiškino planuojamo sandorio priežastis, siūlomas sąlygas, kainą, kuri buvo nustatyta pagal nepriklausomų turto vertintojų įvertinimą ir kitas esmines aplinkybes“.
Pasak verslininko, „Akropolius“ planuota parduoti už 300 mln. eurų. M. Marcinkevičius iš savo pusės taip pat išreiškė norą įsigyti „Akropolius“ ir pateikė savo pasiūlymą įmonei – 303 mln. eurų, kuriuos galėtų sumokėti pinigais arba savo turimomis VP grupėje akcijomis.
M. Marcinkevičius tikina, kad jo pasiūlymas nebuvo svarstytas, o tai pažeidžia jo kaip akcininko interesus.
Tuo metu „Relvit Ltd.“ neatskleidžia, už kiek buvo planuota parduoti „Akropolius“, teigdama, kad „konkretūs skaičiai yra konfidenciali verslo informacija“, o sandorio suma turėjo būti nustatyta pagal realią akcijų rinkos vertę.
Įmonės teigimu, M. Marcinkevičiaus pasiūlymas buvo svarstytas, bet siūlytojas neįrodė, kad turi lėšų pirkiniui.
Bendrovė mano, kad M. Marcinkevičiaus pasiūlymas buvo pateiktas ne siekiant realiai sudaryti sandorį, o tik dėl to, kad būtų sustabdytas planuotas sandoris su „Vilniaus prekyba“.
„2015 m. balandžio pabaigoje įvykęs Relvit Ltd. akcininkų susirinkimas akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus iniciatyva buvo atidėtas gegužės pradžiai, suteikiant galimybių Mindaugui Marcinkevičiui papildyti savo pasiūlymą dėl Akropolių įsigijimo ir pagrįsti jo finansinį patikimumą, t.y. jo buvo paprašyta pagrįsti, kad jis pajėgs sumokėti siūlomą kainą, ir tam buvo suteikta laiko. Tačiau vietoje to Mindaugas, kad pateiktų garantijas dėl galėjimo sumokėti pasiūlytą kainą, kreipėsi į teismus Lietuvoje ir Maltoje ir sustabdė sandorį tuo pagrindu, kad neva jam kaip akcininkui nepateikta esminė informacija apie sandorį (nors, kaip minėta, visa informacija jam buvo pateikta). Maltos teismas, išnagrinėjęs Mindaugo pretenzijas, 2015 m. gegužės pabaigoje jas atmetė ir konstatavo, kad pats Mindaugas piktnaudžiavo savo teisėmis ir nuo teismo nuslėpė savo tikrąjį ketinimą pačiam perimti Akropolio kontrolę, nesąžiningai prisidengdamas neva savo kaip smulkiojo akcininko teisių pažeidimu“, - tikina bendrovės atstovai.
Savo ruožtu N. Numavičius tokius M. Marcinkevičiaus veiksmus vertina kaip agresyvaus pasitraukimo iš įmonių grupės strategijos dalį, o tokie veiksmai labiausiai kenkia įmonių gerai reputacijai.
