Tuo metu N. Numavičiui atstovaujanti advokatė Olga Petroševičienė teigė, kad dar vienas M. Marcinkevičiaus ieškinys parodo jo tikruosius tikslus.
„Mes džiaugiamės, kad dabar jau galutinai atsiskleidė tikrieji smulkiojo akcininko ketinimai - bylinėtis dėl bet ko ir bet kuria kaina. Bliūkštant skambiems kaltinimams mokesčių nemokėjimu, Mindaugas Marcinkevičius nagrinėja grupės istoriją, kelia ir kels ieškinius visiems susijusiems asmenims. Tai reiderio, o ne solidaus verslininko kelias ir visus tokius ieškinius mes vertiname būtent taip", - teigė ji.
Prisimindamas prieš penkmetį įvykusias VP grupės įmonių akcijų rokiruotes M. Marcinkevičius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Verslininkas Lietuvos milijardierių kaltina perėmus „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei priklausančių pagrindinių bendrovių kontrolę ir savo dalį pasididinant iki daugiau nei 70 proc., nors nuo grupės kūrimo pradžios šiam teko 44 proc. verslo.
Ieškiniu M. Marcinkevičius prašo 31 proc. įmonių grupės akcijų taikyti areštą, o vėliau grąžinti pirminiams savininkams. Tokį reikalavimą M. Marcinkevičius kelia teigdamas, kad tarp brolių Nerijaus, Juliaus ir Vlado bei tėčio Vladislavo vykę sandoriai buvo apsimestiniai.
N. Numavičiui atstovaujanti advokatė Olga Petroševičienė teigė, kad dar vienas M. Marcinkevičiaus ieškinys parodo jo tikruosius tikslus.
M. Marcinkevičius tikina, kad 2010 m. vasario mėnesį Julius Numavičius savo akcijas (8 proc.) perleido tėvui Vladislovui Numavičiui, o pastarasis vėliau (2010 m. kovą) jas perleido Nerijui Numavičiui siekiant padidinti N. Numavičiaus akcijų dalį VP grupėje, taip jam įgyjant didesnę įtaką valdant įmones. Taip pat apsimestiniais sandoriais įvardijami N. Numavičiaus ir Vlado Numavičiaus akcijų pasikeitimai, kuriais V. Numavičiui atiteko kontrolinis akcijų paketas UAB „Eva Grupėje“, o N. Numavičius atitinkamai padidino savo akcijų dalį VP grupėje.
Iki 2010 m. N. Numavičiui VP grupėje priklausė apie 36 proc. akcijų. Šiuo metu, pavyzdžiui, UAB „Veldė“ (buvusi „VP grupė) vieninteliam Lietuvos milijardieriui priklauso daugiau nei 66 proc. per Kipre registruotą įmonę „Bertona Holdings Ltd.“.
Teismo prašoma pripažinti sandorius apsimestiniais ir taikyti restituciją.
„Bendrais, iš anksto suplanuotais Juliaus, Vlado, Nerijaus ir Vladislavo Numavičiaus sandoriais „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei priklausančių, kontrolę suteikiančių akcijų paketai buvo atlygintinai perleisti N. Numavičiui, pažeidžiant nurodytų bendrovių akcininkų pirmumo teisę įsigyti perleidžiamas akcijas“, - įsitikinęs M. Marcinkevičius.
Verslininkas kaltina buvusį verslo partnerį, kad šis savo brolio Juliaus akcijas perėmė iš pradžių Juliui jas padovanojus tėvui Vladislovui, kuris savo ruožtu jas padovanojo Nerijui.
„Vykdant bendrą verslą tarp „Vilniaus prekybos“ įmonių grupės akcininkų buvo sutartos aiškios akcijų proporcijos, kurių buvo griežtai laikomasi visų operacijų su įmonėmis ar akcijomis metu. Tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių kurioje nors iš įmonių grupės įmonių būdavo nukrypstama nuo susitartų proporcijų, tarpusavio sudarytų žodinių susitarimų pagrindu ilgainiui visuomet būdavo grįžtama prie sutartų proporcijų visos „Vilniaus prekybos“ įmonių grupės mastu“, - aiškina M. Marcinkevičius.
Verslininkas teismui teigia, kad sandoriai buvo įvykdyti likusiems akcininkams nesuteikus galimybės įsigyti Numavičių perleidžiamas akcijas.
Nors, M. Marcinkevičiaus teigimu, 2010 m. kovą akcininkai sulaukė rašytinio J. Numavičiaus pasiūlymo įsigyti jo valdomas grupės įmonių akcijas, M. Marcinkevičiui kreipusis dėl išpirkimo sąlygų į „VP grupę“, įmonės vadovė Jolanta Bivainytė atsakė, kad atsakymo dar neturi, nes „Julius dar galvoja“.
Ieškinyje pabrėžiama, kad teismuose vykstant ginčams tarp Juliaus ir Nerijaus Numavičių, Julius nurodė, kad už verslo dalies perleidimą su juo bus atsiskaityta.
M. Marcinkevičius teigia vėliau sužinojęs, kad N. Numavičius savo broliui už atiduotą verslo dalį sumokėjo 270 mln. Lt.
M. Marcinkevičius taip pat tiki, kad sandoriams tarp Juliaus, Vladislavo ir Nerijaus Numavičių buvo panaudoti ne paties N. Numavičiaus, bet visų akcininkų pinigai. Be to, dovanojant akcijas šeimos ryšiais saistančiams asmenims galėjo būti išvengta gyventojų pajamų mokesčio.
Teismui klaustukų M. Marcinkevičius kelia ir dėl Vlado Numavičiaus akcijų dalies (nuo pat pradžių jam priklausė apie 25 proc. akcijų grupėje). Kaip nurodo verslininkas, po Juliaus pasitraukimo pasikeitimai vyko su Vlado Numavičiaus dalimi.
„Kitiems grupės nariams nieko nežinant, tarp brolių įvyko akcijų mainai. Įstatymo numatyta pirmumo teisė kitiems partneriams įsigyti išeinančiojo akcijas buvo pamiršta prisidengiant kitomis tarp brolių vykusių sandorių formomis, Nerijus Numavičius tapo vienvaldžiu. Tuo metu atsidėkojant Vladui Numavičiui atiteko konditerijos fabrikus Lietuvoje ir Lenkijoje valdančios UAB „Eva grupė“ kontrolinis akcijų paketas“, - pasakoja M. Marcinkevičius.
Pasak jo, vykdant rokiruotes su brolių akcijomis N. Numavičius bandė išvengti pareigos pasiūlyti bendrovių akcijas pirmumo teise įsigyti kitiems akcininkams. Ieškiniu prašoma ginčo sutartimis įgytoms bendrovių akcijoms taikyti laikinąsias priemones, uždraudžiant šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, uždraudžiant jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
VP grupė atmeta kaltinimus
N. Numavičiaus interesams atstovaujanti O. Petroševičienė teigė, kad M. Marcinkevičiaus teiginius komentuoti teisine kalba nėra lengva, nes jais, pasak jos, dažnai siekiama prieštaringų ir galiojantiems įstatymams neatitinkančių tikslų.
„Akivaizdu, kad tikrieji tikslai – kuo labiau supainioti visuomenę ir įvelti kuo daugiau skirtingų pusių: kitus akcininkus, giminaičius ir net Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir kt., - komentavo advokatė. - Pirma, M. Marcinkevičius bando teigti, kad šeimos tėvas – Vladislovas Numavičius (tėvas), Julius Numavičius ir Vladas Numavičius su Nerijumi Numavičiumi sudarė apsimestinius sandorius, nes akcijų iš tikrųjų Nerijui Numavičiui nepadovanojo. Todėl trečiasis asmuo, M. Marcinkevičius, prašo teismo, kad būtų taikoma restitucija ir N. Numavičius padovanotas akcijas grąžintų tėvui bei broliams. M. Marcinkevičius šiuo prašymu gina ne savo pažeistas teises, o Vladislovo, Vlado bei Juliaus teises. Tačiau, kiek tik mums yra žinoma, pastarieji tokios pagalbos niekada neprašė“.
Be to, O. Petroševičienės teigimu, siekdamas istoriją padaryti įdomią visuomenei, M. Marcinkevičius eina jau išbandytu keliu – kuria naują istoriją apie mokesčių nemokėjimą ir mėgina vėl į teismus įtraukti VMI.
Kaip teigiama advokatės pateiktame komentare, Deno Marcinkevičiaus, M. Marcinkevičiaus įsūnio, žiniasklaidai pateiktoje informacijoje nurodoma, kad „eilinį kartą buvo sukurta labai paprasta schema. Julius padovanojo savo akcijas tėčiui Vladislovui, o šis padovanojo Nerijui Numavičiui. Verslininko nuomone, taip buvo išvengta dėl pardavimo kylančių mokesčių“.
„Deja, kaip ir kitos smulkiojo akcininko schemos, ši schema taip pat neturi nieko bendro su teise: pagal 2010 m. galiojusį LR gyventojų pajamų įstatymą sandoriai, kai brolis broliui dovanoja turtą (įskaitant ir akcijas) nebuvo apmokestinami ir akcijų dovanojimas tėvui buvo nereikalingas.
Be to, šis teiginys prieštarauja pirmajam kaltinimui. Jei jau nebuvo jokio dovanojimo ir ginčijamos akcijos ir toliau priklauso tėvui bei broliams, nes būtent tai teisme siekia įrodyti M. Marcinkevičius, tai kaip galima nesumokėti mokesčių nuo neįvykusio sandorio? Tokie esminiai faktai smulkiajam akcininkui atrodo pernelyg smulkūs“, - tvirtino advokatė.
O. Petroševičienė ginčija ir kitus teismui pateiktus M. Marcinkevičiaus teiginius: „Teismui pateiktame ieškinyje M. Marcinkevičius bando teigti, kad jo teisės buvo pažeistos, nes jis negalėjo pasinaudoti įstatymuose numatyta akcininkų pirmumo teise įsigyti perleidžiamas akcijas. Ieškinio pradžioje M. Marcinkevičius tai išdėsto, tačiau kažkodėl ieškinio dalyke, t.y. ieškinio reikalavime, M. Marcinkevičius neprašo apginti jo pažeistų teisių ir leisti įsigyti dalį ginčijamų akcijų. Mes manome, kad tikrieji M. Marcinkevičiaus ketinimai visiškai nesusiję su pažeistomis jo kaip akcininko teisėmis ar jo noru atskleisti kokias nors mokesčių schemas. Tai eilinis siekis piktnaudžiauti visuomenės pasitikėjimu ir šalies teisine sistema siekiant kuo brangiau parduoti savo turimas akcijas“.
