„Sankcijos nėra galutinis tikslas – mano požiūris visada buvo toks“, – interviu Vokietijos dienraščiui „Der Spiegel“ penktadienį pareiškė F. V. Šteinmeieris. Ministras pridūrė, kad jei Rusija padės užtikrinti taiką Rytų Ukrainoje, šalis taip pat turėtų matyti teigiamą poveikį: „Jei įgyvendinant Minsko susitarimą bus padaryta pažanga, galime kalbėti apie sankcijų sušvelninimą“.
„Tikiuosi, kad iki birželio pabaigos bus pažangos ir mes pamatysime, ar galime mažinti sankcijas žingsnis po žingsnio, ar liksime prie dabartinių priemonių“, – sakė jis žurnalistams Taline.
„Mūsų tikslas – ne sankcijas išlaikyti, o konfliktą išspręsti“, – pažymėjo jis.
ES sankcijų, Rusijai taikomų bankininkystės, gynybos ir energetikos sektoriuose dėl jos veiksmų Ukrainoje, terminas baigiasi liepą.
Joms pratęsti reiktų vieningo visų 28 ES valstybių sutarimo; tad tikimasi, kad ES lyderiai aptars šia temą viršūnių susitikime kitą mėnesį.
Tačiau ketvirtadienį F.W.Steinmeieris sakė, kad ES laukia sunkios derybos dėl sankcijų pratęsimo.
Nors konkrečių valstybių jis nenurodė, bet Italija ir Vengrija yra tarp skeptiškiausių valstybių, o Lenkija ir Baltijos šalys – nerimauja dėl Rusijos veiksmų jų kaimynystėje; būtent pastarosios nuolat spaudžia, kad sankcijos liktų kaip spaudimo Maskvai priemonė.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Didysis septynetas (G-7) neplanuoja atšaukti sankcijų Rusijai, kuriai šios buvo įvestos dėl dalyvavimo konflikte rytinėje Ukrainoje.
„Mano nuomone, dar per anksti viską atšaukti, – A. Merkel sakė žurnalistams, pridurdama, kad toliau bus laikomasi sankcijų išlaikymo politikos. – Pozicija neturėtų keistis“.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini praėjusią savaitę sakė, kad tikisi, jog blokas ir vėl pratęs savo sankcijas.
Vokietija ir Prancūzija padėjo Minske 2015 metų vasarį pasiekti paliaubų Ukrainoje susitarimus, kuriuose apibūdintos politinės, ekonominės ir socialinės priemonės, siekiant užbaigti konfliktą, iki šiol nuo 2014-ųjų balandžio nusinešusį daugiau kaip 9,3 tūkst. gyvybių.
