"Vitomai" - bankroto byla

 (9)
Prieš penkerius metus juodųjų metalų laužo supirkimo rinkoje dominavusi bendrovė "Vitoma" bankrutavo. 2004-ųjų rudenį "Vitoma" nugalėjo didžiausiame privatizavimo sandoryje Vilniuje.
Verslas, metalas
© images.lt

Bankroto bylą "Vitomai" inicijavo bendrovė "Baltic Metal", iš "Vitomos" pernai perpirkusi už 43,1 mln. litų privatizuotų 88,9 proc. šiukšlių išvežimo įmonės "Vilniaus specialus autotransportas" (VSA) akcijų. VSA teritorijoje planuojama statyti gyvenamuosius namus.

Milijonieriumi laikomas verslininkas, "Vitomos" steigėjas bei buvęs šios įmonės generalinis direktorius Arūnas Jankauskas bendrovės bankroto nekomentavo. "Ši tema man yra pakankamai neįdomi", - Eltai sakė A.Jankauskas.

Manoma, kad pagrindinis "Vitomos" verslas liko sukoncentruotas 2000-aisiais "Vitomos" įsigytoje bendrovėje "Antrimeta". A.Jankauskas neatskleidė, ar turi "Antrimetos", ar "Baltic Metal" akcijų.

Teismo nutartis, kuria "Vitomai" iškelta bankroto byla, įsiteisėjo kovo 15 dieną.

"Vitomos" bankroto administratoriumi paskirtas įmonės "Bankrotera" atstovas Vėjūnas Klimas Eltai teigė, kad iškeldamas bankroto bylą teismas rėmėsi vasario mėnesio duomenimis, pagal kuriuos "Vitomos" turtas siekė 1,543 mln. litų, o finansiniai įsipareigojimai - 2,12 mln. litų.

"Vitomai" dalyvaujant VSA privatizavime į viešumą buvo iškilę bendrovės akcininkų nesutarimai. Vienas iš "Vitomos" akcininkų Linas Šatas per teismą buvo pasiekęs, kad būtų apriboti "Vitomos" vadovo įgaliojimai pasirašyti sandorius, viršijančius 20 proc. bendrovės turto.

L.Šatas žiniasklaidai prognozavo, kad "Vitomos" grupės apyvarta 2004-aisiais gali sudaryti apie 40 mln. litų. A.Jankauskas tuomet buvo optimistiškesnis - jis tikėjosi, kad "Vitoma" pasieks 15 mln. litų apyvartą, o visos grupės pardavimai bus apie 60 mln. litų.

1993 metais įsteigta "Vitoma" buvo tapusi didžiausia žaidėja Lietuvos juodųjų metalų laužo supirkimo rinkoje.

2000-ųjų kovą "Vitoma" iš Valstybės turto fondo už 3,35 mln. litų įsigijo po 70 proc. metalo laužo supirkimo įmonių "Antrimeta" (Vilnius), "Įkrova" (Kaunas), "Metalo laužas" (Kėdainiai) ir "Antriniai metalai" (Panevėžys) akcijų.

Konkurencijos taryba tuomet konstatavo, kad įsigijimas sukurtų dominuojančią padėtį juodųjų metalo supirkimo rinkoje, kurioje "Vitomai" priklausytų 48 proc. dalis. Vėliau "Vitoma", kuri Konkurencijos tarybos buvo nuteista 70 tūkst. litų bauda, gavo leidimą sandoriui, tačiau turėjo parduoti keletą metalo laužo supirkimo aikštelių.

"Antrimeta" trečiadienį paskelbė, kad balandžio 29 dieną rengia akcininkų susirinkimą, kuriame spręs dėl bendrovės "Antrimetas servisas" akcijų pardavimo bei įmonės "Mano turtas" akcijų pirkimo.

Bendrovė "Mano turtas", kuriai vadovauja Sergejus Šablovskis, užsiima nekilnojamojo turto nuoma ir šiuo metu didina įstatinį kapitalą iki 9,5 mln. litų. S. Šablovskis kapitalo didinimo nekomentavo.

S.Šablovskis, A.Jankauskas bei verslininkas Ervinas Leontjevas buvo investavę į bendrovę "Klaipėdos laivų remontas". Turėtą 17,63 proc. KLR akcijų paketą verslininkai dvigubai brangiau nei pirko - už 1,289 mln. litų perleido KLR privatizavusiam "Achemos" ir "Eikos" konsorciumui.

ELTA
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Verslo naujienos

NT plėtotojus pagal turto areštus aplenkė prekybos įmonės

Rugpjūčio pabaigoje bendra įmonėms pritaikytų turto areštų suma viršijo 1 mlrd. EUR ir buvo 9 proc. arba 105 mln. EUR, mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Pasaulio ekonomikai – prastesni vertinimai (1)

Antradienį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad pasaulinė ekonomika greičiausiai augs mažiau, nei buvo tikėtasi.

Didžiausi turto areštai rugpjūtį (1)

Lietuvos įmonės šių metų vasarą buvo atsparesnės turto areštams nei tuo pat metu pernai. Šiemet turto valdymo apribojimus patyrė 1,2 proc. mažiau verslo subjektų, tiesa, areštai labiau puolė stambiąsias įmones, rašoma įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ pranešime spaudai.

G. Nausėdos atsakymas verslininkams, nepatenkintiems didėjančiais atlyginimais (204)

Pastaruoju metu kai kurie Lietuvos verslininkai ėmė nerimauti dėl, jų manymu, per sparčiai augančių atlyginimų. Esą dėl to bus prarastas konkurencinis pranašumas. SEB banko prezidento patarėjui Gitanui Nausėdai tokios mintys primena „vien tik iš tarkuotų bulvių pagamintus cepelinus“.

V. Olšauskas. Skolinimo(si) revoliucija: ką mums žada tarpusavio skolinimo sistemos?

Kaip el. paštas ar trumposios žinutės prieš daugiau nei du dešimtmečius pakeitė žmonių įpročius ir išmokė juos efektyviau komunikuoti bei keistis informacija, taip šiuolaikinės technologijos skatina evoliucionuoti ir vieną konservatyviausių ekonomikos šakų – finansus.