Graikijos piliečiai sulaukė aiškios žinutės iš euro zonos: liepos 5 dieną vyksiančiame referendume pasisakykite „Taip“. Tačiau „Syrizos“ vadovaujama Graikijos vyriausybė ragina elgtis priešingai.
Kurį variantą pasirinks Graikijos piliečiai – neaišku. „Bloobmerg“ analizuoja, kokia ateitis lauktų Graikijos abiem atvejais.
Kaip atrodo referendumo klausimas?
Balsavimo biuletenyje būsiantį klausimą sudaro 68 žodžiai, jame paminėtos keturios tarptautinės institucijos ir klausiama balsuotojų nuomonės dėl dviejų dokumentų, kurie nebuvo paviešinti iki sprendimo surengti referendumą.
Tad išverstas šis klausimas skamba taip: „Graikijos žmonės yra prašomi nuspręsti, ar jie sutinka su Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Tarptautinio valiutos fondo birželio 25 dieną Euro grupės susitikime pateiktu pasiūlymu, kurį sudaro du dokumentai:
pirmasis dokumentas vadinasi „Reformos, skirtos dabartinės programos užbaigimui“, antrasis – „Preliminari skolos tvarumo analizė“.
Piliečiai, kurie atmeta institucijų pasiūlymą. Nepritarta / NE
Piliečiai, kurie sutinka su institucijų pasiūlymu. Pritarta / TAIP
Ne kiekvienam graikui šis klausimas yra lengvai suprantamas.
Kas nutiks vėliau?
Apklausų rezultatų rodomas skirtumas tarp abiejų nuomonių toks nedidelis ir įtemptas, kad vienintelis aiškus dalykas dėl referendumo – jo laikas: balsuojama bus nuo septintos ryto iki septintos vakaro, o rezultatas gali būti žinomas dar prieš vidurnaktį.
Bet kuriuo atveju vėliau seks skubotos derybos. Pateikiami galimi scenarijai yra paremti pokalbiais su pareigūnais, besirūpinančiais Graikijos krizės suvaldymu, taip pat investuotojais ir ekonomistais.
Pirmasis scenarijus: „Taip“ naujai paramai
Jei graikai balsuos „Taip“, per keletą savaičių šalį gali pasiekti trečiasis paramos paketas, jei visos pusės dės pastangas. Visgi per šį laiką Graikijai gali tekti suformuoti naują vyriausybę. Referendumo rezultatai gali paaiškėti per keletą valandų, o kai kurie politikai jau iškėlė nacionalinės vienybės idėją: proeuropietiška vyriausybė, susidedanti iš partijų, palaikiusių „Taip“ sprendimą.
Euro zonos pareigūnai tikriausiai greitai susirinktų tam, kad aptartų tolesnius veiksmus. Tikėtina, kad Graikija gali sulaukti 3,3 milijardo eurų išmokos – pinigų, kurie atidėti antrajam paramos paketui, tačiau dėl kurių skyrimo nustota svarstyti birželio 30-ąją.
Antrasis scenarijus: Graikija taria „Ne“
Jei graikai atsižvelgs į premjero Alexio Tsipro raginimus ir atmes siūlomas paramos sąlygas, Graikija nepaliks euro zonos iš karto. Pirmiausia šalies lauks trys ar keturios savaitės augančio spaudimo imti spausdinti savo pinigus.
Graikijos bankai gali greitai nebeįstengti vykdyti Europos Centrinio Banko (ECB) reikalavimų, kad išlaikytų Likvidumo pagalbos teikimą, o Graikijos valdžiai pritrūks grynųjų sąskaitoms ir darbuotojų atlyginimams apmokėti. Tokiu atveju tai jau būtų Graikijos sprendimas pasitraukti iš euro grupės.
Ar „Ne“ atveju Europos Centrinis Bankas nutrauktų paramą staiga?
Nebūtinai. ECB savo paramos veikiausiai nenutrauktų iš karto. Institucija nuspręstų, kaip vertinti Graikijos bankų balansą ir ar nesutikti su garantijomis, kurių skolintojai reikalauja iš Graikijos banko tam, kad palaikytų Likvidumo pagalbos teikimą.
Tuomet bankai susilauktų naujų garantijų reikalavimo ir gali jų neatitikti. ECB gali nustatyti, kad Graikijos bankai yra nemokūs, tuomet Graikija nebeturės priemonių naudoti eurus tam, kad išsilaikytų.
Graikija taip pat susiduria su daugybe finansinių kliūčių, tokių kaip sąskaitų apmokėjimas ir paskolų grąžinimas. Šios problemos gali pasiekti kritinę ribą liepos 20 dieną, kai Graikijai teks grąžinti 3,5 milijardo eurų skolą ECB.
O kaip teisinė pusė?
Graikijai grįžus prie savo valiutos, reikės paskubėti su teisinėmis procedūromis. Bet kokios sutartys, pasirašytos eurais, bus kvestionuojamos. Prireiks teisinių procedūrų, įforminančių Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ar bent sustabdančių jos narystę.
Euro zonos finansų ministrai svarsto, ar 352 Europos Sąjungos sutarties straipsnis, kalbantis apie nepaprastųjų priemonių priėmimą, gali pasiūlyti išeities tašką. Tačiau šis skyrius gali būti taikomas tik vienbalsiai ir dirbant kartu su Europos Komisija ir Europos Parlamentu
Kas nutiktų, jei grįžtų drachma?
Bet kuri nauja valiuta tikriausiai gerokai nusileistų eurui. Analitikai teigia, kad eurą pakeitus kita valiuta graikų perkamoji galia nukristų nuo 30 iki 40 proc.
Po įvedimo valiutos vertė galėtų dar labiau smukti, nes ims augti kainos ir įsibėgės infliacija. Jei Graikijai pasiseks, po keleto mėnesių nauja valiuta pasieks pusiausvyrą, ją palaikyti tikriausiai padėtų santaupos ir iš turizmo gaunamos lėšos.
Tačiau taip pat tikėtina, kad Graikijos ekonomikos laukia nevaldomas krytis žemyn, o tuomet graikams vis vien prireiks tarptautinės paramos.
