Vilnius ketina teistis su Vyriausybe dėl skolos

 (6)
Pasak Vilniaus savivaldybės spaudos tarnybos, šį klausimą artimiausiame posėdyje svarstys miesto taryba.

Tarybos nutarimo projekte rašoma, jog kreiptis į teismą nuspręsta remiantis Konstitucijos, Europos vietos savivaldos chartijos, Lietuvos Vietos savivaldos įstatymo, Biudžetinės sandaros įstatymo ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatomis.

Pasak Vilniaus miesto tarybos aiškinamojo rašto, vietos savivaldos įstatymas nustato, jog jeigu savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų aktų keičiasi, pasikeitusios sumos kompensuojamos atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžetų.

Lėšos valstybės deleguotoms funkcijoms įgyvendinti skiriamos iš valstybės biudžeto.

Kilus ginčui, galutinį sprendimą priima teismas.

Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos biudžetinės sandaros įstatyme bei savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatyme.

Anot aiškinamojo rašto, 1997-2000 metais valstybės valdžios ir valdymo institucijos priėmė keletą teisės aktų, dėl kurių didėjo Vilniaus miesto savivaldybės išlaidos.

"Tačiau, priešingai nei reikalauja konstituciniai savivaldos principai ir aukščiau nurodytų įstatymų reikalavimai, Vyriausybė neužtikrino reikiamo finansavimo Vilniaus miesto savivaldybei: 1997-1999 metais savivaldybė negavo 99,4 mln. litų, 2000 metais - 19,8 mln. litų", rašoma aiškinamajame rašte.

Rašte taip pat teigiama, jog Vilniaus miesto savivaldybė savo lėšomis vykdė jai valstybės deleguotas funkcijas, kurių nefinansavo Vyriausybė, ir kitus teisės aktus, dėl kurių padidėjo savivaldybės išlaidos.

"Kadangi Vyriausybė iki šiol nepervedė biudžeto lėšų, kurias turi pervesti pagal įstatymus į savivaldybės biudžetą, išsireikalauti šias lėšas galima tiki teisminiu keliu", rašoma tarybos aiškinamajame rašte.

Anksčiau šį mėnesį Finansų ministerija nustatė, kad Vilniaus savivaldybė skolinga valstybei 94 mln. litų nesumokėtų mokesčių.

Ministerija taip pat paneigė savivaldybės samprotavimus apie valstybės skolą Vilniaus savivaldybei.

Anot Finansų ministerijos, valstybės biudžetas nėra skolingas Vilniaus miesto savivaldybei, o miesto mero Rolando Pakso teiginiai apie tai nėra pagrįsti.

Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pradėjo tikrinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pateiktą medžiagą apie finansinę drausmę Vilniaus miesto savivaldybėje.

Vilniaus miesto savivaldybėje bei jai pavaldžiose švietimo įstaigose nuo 1994 metų nuolat augusios fizinių asmenų pajamų mokesčio nepriemokos 2000 metų I-ąjį ketvirtį viršijo 94 mln. litų.

Panašų tyrimą, finansų ministro Vytauto Dudėno prašymu, turėtų atlikti ir Valstybės kontrolė.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Garso inžinierius iš Estijos: ne parduodame kolonėlės, o jūsų namuose rengiame koncertus (3)

Garso inžinierius iš Estijos Alfredas Vasilkovas daugiau nei 30 metų bando sukurti pačią geriausią garso sistemą visame pasaulyje. Dabar vyras sako, kad jo svajonė pradėjo pildytis.

Du trečdalius Baltarusijos išleistų obligacijų nupirko amerikiečių investuotojai (32)

Didelę dalį euroobligacijų, kurių Baltarusija išplatino po daugiametės pertraukos, nupirko amerikiečių investuotojai.

„JPMorgan Chase“ perspėja: po ilgos tylos laikotarpio laukia dideli svyravimai (4)

Pasaulinėse finansų rinkose neįprastai ilgą laiką buvo fiksuojama santykinė ramybė, ir tai reiškia, kad investuotojai turėtų ruoštis svyravimų laikotarpiui, mano amerikiečių banko „JPMorgan Chase“ ekspertai.

Šią savaitę biržoje didesnio dėmesio sulaukė Šiaulių banko akcijos

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šią savaitę vyravo ramios nuotaikos, aktyviau prekiauta Šiaulių banko akcijomis, kurių perleista daugiau kaip už 750 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių tik „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vertybinių popierių apyvarta buvo didesnė kaip 100 tūkst. eurų.

Braškės ir avietės JK dėl „Brexit“ gali brangti (18)

Braškių, aviečių ir kitų uogų kainos Didžiojoje Britanijoje gali gerokai pabrangti po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, kuomet nutrūks darbo jėgos srautas iš žemyninės Europos šalių, teigiama Britanijos vasaros vaisių augintojų asociacijos (BSF) užsakymu parengtoje ataskaitoje.